Uodų pikas
Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Rasos Bernotienės teigimu, uodų piko metas yra būtent dabar. Tiesa, jų gali būti ir mažiau dėl lietaus trūkumo.
„Iš esmės uodai turi keletą gausumo pikų per sezoną, pirmieji uodai, kurie veisiasi balose pavasarį, kai tirpsta sniegas, atsiranda balandžio pabaigoje, gegužės mėnesį. Jie išsirita ir tada būna pirmas, pats didžiausias uodų gausumo pikas, maždaug nuo gegužės vidurio. Dabar jis ir yra. Paskui uodų pagausėja kiekvieną kartą po didelio lietaus, pavyzdžiui, kai būna, kad dvi savaites lyja be atokvėpio. Upes ir pievas užlieja ir po kurio laiko, po savaitės ar dviejų iš jų išskrenda uodai”, – teigė dr R. Bernotienė.
Mašalai žudikai
Lietuvoje gyvena dvi mašalų grupės, vieni yra upiniai mašalai (kuriuos dzūkai vadina moškėmis) bei smulkieji mašalai. Nuo upinių mašalų įkandimų gali nudvėsti karvės. „Upiniai mašalai veisiasi upėse, kuriose visuomet yra vandens.
Jų kiekis būna panašus metai iš metų ir jie kanda prie upių. Išskyrus tą vieną rūšį su kuria kovoja dzūkai, nes ji gali labai toli nuskristi nuo upių, apie 10 - 15 km, mokslinėje literatūroje rašoma, kad ir dar daugiau.
Tai šie mašalai vakarais skrenda į akis, gali įkasti. Smulkieji mašalai, tokie mažučiai, kanda ir jų nematai, jie veisiasi panašiai kaip uodai, prie balų pelkėse, drėgnoje dirvoje, jie kanda temstant ir auštant. Dažniausiai kanda ten, kur yra ploniausia oda, apie plaukus, ausis, nes jie maži, jiems reikia tą odą perkasti”, – teigė dr R. Bernotienė. Upinius mašalus būtina naikinti ne jų buvimas itin apsunkina tiek žmones, tiek gyvūnus. „Kai mašalai nenaikinami, tai Dzūkijoje visi turi nešiotis vėduokles ir mojuoti prieš veidą, nes jų būna daug jie kanda dieną, skraido, lenda į akis.
Taip pat visų kraujasiurbių mašalų seilės yra toksiškos. Upinių mašalų seilės yra labiausiai toksiškos ir nuo jų tinsta labai stipriai oda, yra žinomi atvejai, kuomet nuo jų įkandimų padvėsė karvės. Jeigu labai stipriai sukanda, tai rašoma, kad per penkiolika minučių karvė gali nugaišti. Tiesa, šių atvejų nėra labai daug. Bet jei jau karvė nugaišta, tai ir žmogui nėra gerai”, – tęsė dr R. Bernotienė.
Imtasi biologinio preparato
Pasak Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialisto Laimučio Budrio, Pietų Lietuvos gyventojai, kuriuos kankina kraujasiurbiai mašalai, šiemet turėtų būti ramūs. „Po penkių metų pertraukos vėl buvo panaudotas biologinis preparatas mašalų populiacijai reguliuoti, mažinti, todėl jau matosi pirmieji rezultatai. Negalėtume sakyti, kad mašalų nebus, bet 90 procentų išnaikinta.
Praeitą savaitę buvo ištirta, kad vienas įkandimas gali nutikti kažkur per puse valandos. Tai tikrai nėra didelė gausa, vienintelis dalykas gali nutikti, kad jie ims migruoti iš Baltarusijos teritorijos, jei pasisuktų vėjo kryptis. Rūšis mašalų ta pati, bet jie iš Baltarusijos teritorijos”, – teigė L. Budrys.
Galime pradėti vaikyti uodus ir žiemą
Manoma, kad šalta žiema mažina uodų populiaciją, tačiau ekspertai tikina, kad šalta žiema tikrai nepadės, o klimato atšilimas gali lemti uodų aktyvumą ir šaltuoju sezonu. „Uodai, mašalai gyvena tūkstančius milijonus metų ir prie šaltų žiemų yra prisitaikę ir -30 jiems nebaisu. Jie žiemos metu būna kiaušinio stadijoje, tai labai atspari stadija. O Jei žiema būtų labai netipinė, visą žiemą +10, tuomet jie pradėtų veistis viduryje žiemos, tokios gali būti tendencijos. Jei būtų šilčiau jie galėtų ir vasarį išsiristi”, – teigė dr R. Bernotienė.
„Nėra vieningos nuomonės dėl žiemos atšiaurumo įtakos vabzdžiams. Yra paplitusi tokia nuomonė, kad kuo šaltesnė žiema, tuo daugiau visokių parazitų įšalą, dalis tiesos yra, bet žiūrint kokios tai vabzdžių rūšys, nes yra tokių, kurių didelis šaltis nepaveikia. Jų išgyvenimas priklauso nuo žiemojimo vietų, jeigu vabzdžiai žiemoja kur nors vandenyje, tai vandens temperatūra nepriklausomai nuo ledo storumo, išlieka vienoda. Tie, kurie dirvožemyje žiemoja, sausumoje tiems šaltis turėtų didesnės įtakos, o bestuburiams žiemojantiems vandenyje didesnės įtakos neturi”, – teigė L. Budrys.
Naujos gyvačių rūšys Lietuvoje – tik terariumų gyventojos
„Gyvačių rūšių Lietuvoje nedaugėja, nebent gali iš kokio roplių mėgėjo namų pabėgti gyvatė ir bus kaip atsiradusi nauja rūšis, yra buvę tokių atvejų Lietuvoje. O šiaip tai, Lietuvoje gyvena viena rūšis, paprastoji angis, tai yra nuodinga gyvatė. Ji nėra tokia nuodinga kaip kobra, bet gali pakenkti”, – teigė L. Budrys.
Pagal L.Budrį gyvačių gausa gali būti klaidinanti, nes šiltesniu periodu, kaip dabar, angis, kaip šaltakraujis gyvūnas, pradeda ieškoti naujų vietų, naujos aplinkos, maitintis intensyviau ir yra labiau matomos.
„Gali susidaryti tokia nuomonė, kad gyvačių labai prisiveisė ir padaugėjo, iš tikrųjų taip nėra ir tikrai yra atskiras laiko tarpas, kuomet mes jas galime dažniau pamatyti, kai gyvūnai yra mažiau judrus, glūdi kažkur pasislėpę savo buveinėse mes jų nematome”, – teigė L. Budrys. „Sunku būtų apsisaugoti, jei jau bus taip lemta, kad kur nors atsistosite ant gyvatės, tai ji bandys kąsti, todėl einant į mišką, į pelkes reikėtų turėti atitinkamą avalynę ir drabužius, basomis nevertėtų vaikščioti po pelkę. Pati gyvatė tikrai nepuola žmogaus, kaip ir dauguma gyvūnų, ji vengia žmogaus. Jei tik maži vaikai, kai čia paskutinis atvejis buvo Kaune, man rodos, bando žaisti nežinodami su kuo žaidžia, ima į rankas, ar bando ją nešti, tai tokiu atveju gali įvykti nelaimingas atsitikimas”, – įspėjo L. Budrys.
