Skaudžiomis nelaimėmis pažymėtas šios savaitės vidurys – Klaipėdos ir Jurbarko rajonuose nuskendo 2 mažamečiai vaikai. O penktadienį ryte pranešta apie nuskendusį 13-metį.
O apskritai, šiais metais skaičiuojama daugiau nelaimingų atsitikimų prie vandens telkinių nei tuo pačiu metu praėjusiais metais.
PAGD Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pajėgų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Ernestas Butvilas pasakoja, kad per dieną vakarų Lietuvoje (operacijos apima Klaipėdos kraštą, Tauragę, Plungę, Skuodą, Šilutę ir aplink esančias vietoves) ugniagesiams gelbėtojams bent keletą kartų per savaitę tenka gelbėti ir skęstančius žmones.
Specialistas sako asmeniškai pastebintis, kad, lyginant su praėjusiais metais, šiais metais skenduolius tenka gelbėti dažniau.
„Subjektyviai žiūrint, šiais metais pasijuto, kad nemažai tų atvejų. Praeitais metais neprisimenu, kad būtų tiek ir skendimų ir žuvusių Baltijos jūroje ir kitose vietose“, – sako E. Butvilas.
PAGD duomenimis, Vien ugniagesiai iki šių metų rugpjūčio 8 dienos ištraukė 76 skenduolius, iš jų – 2 vaikai. 2023 m. per tą patį laikotarpį iš vandens telkinių ištraukti 64 skenduoliai, iš jų – 2 vaikai.
Klaipėdos apskrityje nuskendusiųjų iki rugpjūčio mėnesio buvo 8 (2023 metais – 3).
Skęsta dėl aplaidumo
Anot E. Butvilo, paprastai įvairūs nelaimingi atsitikimai susiję su skendimu atsiranda dėl žmogiško aplaidumo ir neatsargumo.
Pašnekovo teigimu, žmonės kartais per daug pasitiki savimi, neįvertina aplinkos sąlygų bei savo galimybių ribų.
„Ir išgėrusių būna asmenų, norinčių pasimaudyti ir jie nuskęsta arba būna išgelbėti. Įvairių tų atvejų nutinka. Būna ir tiesiog žmogus per drąsiai jaučiasi ir į nepamatuotą gylį, per giliai eina. Tai dažniausiai ir būna tie atvejai, kad žmonės neįsivertina savo saugumo ir galimybių“, – dalinasi E. Butvilas.
Kartais papildomų sunkumų ugniagesiams gelbėtojams sukelia ir įvykio metu gelbėjami neblaivūs asmenys, kurie, nors jiems mėginama padėti, kaip tik trukdo gelbėtojams atlikti savo darbą.
„Kartais neblaivus asmuo ir priešinasi ir tas gelbėjimas tampa apsunkintas, kartais net pyksta, kad tu jį gelbėji“, – teigia E. Butvilas.
Kaip vieną iš pavyzdžių, ko žmonės neretai nežino arba neįvertina, E. Butvilas išskiria Baltijos jūros specifiką.
„Yra tos vadinamos duobės ir Baltijos jūroje yra tam tikri taškai, kurie traukia link jūros. Dauguma, sužinoję, kaip elgtis tokiu atveju, nustemba, kodėl jie to nežinojo anksčiau“, – tvirtina E. Butvilas.
Ugniagesys gelbėtojas taip pat paaiškina, kad pakliuvus į tokias jūros pinkles, reikia nepamiršti nesipriešinti jūros srovei, kadangi žmogus neturi pakankamai jėgų jai pasipriešinti.
„Reikia pasiduoti srovei, kadangi vėliau ji žmogų „paleidžia“ į šoną. Ir kai jau nėra to pasipriešinimo jūros, galima mėginti plaukti. Taip pat nereikėtų maudytis po vieną. Nes nežinia kas gali vienam nutikti – ar akmuo gali būti, žmogus susižeis, ar būna mėšlungis sutraukia ir žmogus nuskęsta. Tai jau geriau būti dviese“, – patarimus duoda E. Butvilas.
E. Butvilas taip pat rekomenduojama žmonėms rinktis gerai žinomus paplūdimius, kadangi juose budi gelbėtojai, yra pakabintos gelbėjimo priemonės – tokie, kaip plūdurai ir gelbėjimosi ratai, kurie gali išgelbėti skęstančiojo gyvybę.
Vaikai skęsta tyliai
Pašnekovas pabrėžia, kad prie vandens telkinių laiką leidžiant su vaikais, tėvams reikėtų nuolatos stebėti savo vaikus. Kadangi vaikai, pradėję skęsti, iš pradžių gali to ir neparodyti arba apskritai nekviesti pagalbos.
O to nežinantys tėvai, manydami, kad vaikui viskas gerai, gali neatkreipti dėmesio, jog kas nors yra ne taip.
„Vaikai paprastai išsigąsta, bijo ir per savo išgąstį jie neišdrįsta šauktis pagalbos. Mėgina gelbėtis patys, bet iš to išgąsčio paprasčiausiai nepagalvoja šūktelti, kadangi jų emocinis elgesys ne toks, kaip suaugusiųjų“, – aiškina E. Butvilas.
Vaiko teisių gynėjai ragina tėvus, senelius ir kitus suaugusiuosius, kurie prižiūri vaikus, būti ypač dėmesingiems, leidžiant laiką prie vandens, kad būtų tinkamai pasirūpinta vaikų saugumu.
„Nuolatinis suaugusiųjų budrumas ir greita reakcija yra būtini ne tik tais atvejais, kai išvykstama poilsiauti su vaikais prie jūros, ežero ar upės, bet ir tuomet, kai vaikas kasdien leidžia laiką namų teritorijoje, kurioje yra tvenkinys, baseinas, ar kita maudynių vieta“, – sako Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gintarė Noliūtė.
Todėl primenama, kad suaugusieji nuolatos būtų šalia smalsių ir judrių mažamečių vaikų, kadangi jie gali lengvai įkristi, paslysti, pargriūti ar išsigąsti vandens bangavimo ir gylio.
Svarbu pasirūpinti ir vyresnių vaikų saugumu. Su jais reikėtų aptarti saugaus elgesio vandenyje taisykles ir susitarti, kada ir su kuo galima eiti maudytis.
„Siekiant, kad vasaros pramogos dovanotų tik džiugias emocijas ir gražius prisiminimus, tėvams svarbu aklai nepasikliauti savo vaikų amžiumi, branda ar plaukimo sugebėjimais. Geriau visuomet įvertinti galimą riziką ir stengtis kuo daugiau palaikyti vaikui draugiją vandenyje ir prie vandens – kartu maudytis, žaisti, tyrinėti – taip bus ne tik smagiau, bet ir saugiau“, – pabrėžia G. Noliūtė.
E. Butvilas priduria, kad jei žmogus ir nesišaukia pagalbos, paprastai gana akivaizdžiai matosi, jog jis skęsta.
O tai išduoti gali panikos sukeliami padriki ir nevalingi judesiai – rankos maskatavimai, žiopčiojimas bei, žinoma, pasikartojantys galvos panirimai po vandeniu.
Aktualu gelbėjantiems: tai rodo, kad pagalbos žmogui reikia tučtuojau
E. Butvilo teigimu, pamačius skęstantįjį, svarbu žinoti, jog patys pirmi gelbėjimo veiksmai yra patys svarbiausi. Tačiau prieš mėginant gelbėti skenduolį, būtina įvertinti ar esate pajėgus tą padaryti, kadangi kitaip rizikuojama nuskęsti ir pačiam. Tad tokiu atveju, geriau kviesti pagalbą.
Be to, daugelis mano, kad jei žmogus vandenyje ima šaukti, jog skęsta ir jam reikia pagalbos, būtina tuoj pat skubėti gelbėti. Tai ne visai tiesa. Anot ilgamečio ugniagesio gelbėtojo Artūro Petrovo, aiškiai ištarti žodžiai (pavyzdžiui, „gelbėkit“) rodo, kad žmogus dar laikosi. Mat vien ištarti žodį iš kelių skiemenų reikia įkvėpti pakankamai oro ir sukaupti jėgų.
„Tam, kad išrėktų „gelbėkit“, žmogus kaip per solfedžio pamoką turi nusiraminti, lėtai įkvėpti orą, sugalvoti tą žodį ir lėtai iškvepiant jį pasakyti. O vandenyje kaip šuo kvėpuoji, dar vandens pateko į akis, į burną, kosėji. Neįmanoma“, – pažymi A. Petrovas.
Viskas kitaip, jei skęstantysis šaukiasi pagalbos, bet girdimi tik neaiškūs garsai. Šie požymiai, pasak ugniagesio gelbėtojo, rodo, kad laiko padėti yra labai mažai.
„Jeigu žmogus rėkia „gelbėkit“, reiškia jūs turite mažiausiai 2–5 minutes paskambinti 112, pasakyti tikslų adresą, privažiavimo vietą, orientyrą. <...> Nes jeigu žmogus rėkia tokiais skiemenimis, vadinasi, jis puikiai laikosi ant vandens. Jeigu jis nerėkia, o tik burbuliuoja, tada mes turime keliolika sekundžių“, – teigia A. Petrovas.
