Spalvotoji Brazilija ir jos didmiestis Rio de Žaneiras jau spėjo pateikti daug netikėtumų: apšaudytas žurnalistų autobusas, nuo vagių nukentėjusios lietuvės ir nuolatinė grėsmė gyvybei. Visgi M. Rainys džiaugiasi, kad pirmieji įspūdžiai – puikūs, o nuotaiką kelia ir šalį įkvepiančios sportininkų pergalės.
„Tai yra mano septintasis krepšinio čempionatas, bet pirmosios Olimpinės žaidynės. Esu labai laimingas, nes tokiame įvykyje gali sudalyvauti vos ne vienintelį kartą gyvenime“, - sako sporto žurnalistas.
Išskirtinai tv3.lt: apie akistatą su Brazilijos realybe, pažintį su JAV krepšininkais ir darbo ypatybes.
Favelose – varginga kasdienybė
Kartu su TV3 Žinių komanda lankeisi favelose. Kokie įspūdžiai?
Favelos priminė, kad esame Rio. Ten karaliauja nusikalstamumas, daug vargingai gyvenančių žmonių. Visgi kiekvienas sutiktas įspėja saugoti save ir savo daiktus, prašo būti dėmesingiems. Saugumo klausimas sustiprintas, tačiau tenka persispjauti tris kartus per petį.
Ar jus lydėjo apsauga?
Mūsų niekas nelydėjo, tačiau prieš lipant į elektrinį keltuvą buvo pasakyta, kad filmuoti negalima. Vietiniai iš apačios stebi, ar juos filmuoja, nestebi policija. Kadangi karas tarp policijos ir favelų yra ganėtinai atviras, tai į keltuvus kartais pasipila ir šūviai. Taip jie ginasi ir nuo žurnalistų, bandančių užfiksuoti nusikalstamą veiklą.
Nors įspėjo nefilmuoti, tačiau TV3 Žinių komanda dėl įdomesnių kadrų pažeidė taisykles. Nesusipratimų išvengėme, tačiau, išdrįsę eiti į pačias favelas, išgirdome šūvius. Netoliese buvę pareigūnai uždraudė toliau eiti. Visgi radome sprendimą ir įkėlėme kojas. Tik ten pamatai tikrai sunkią vietinių kasdienybę.
Įprasto gyvenimo ritmo favelose neišmuša net pistoleto šūviai. Tai šokiruoja ir stebina.
Šią savaitę apšaudytas žurnalistų autobusas. Kaip sureaguota į tokį incidentą?
Olimpinės vyksta keturiuose taškuose, kurie yra išsimėtę po visą Rio. Jeigu nori iš krepšinio arenos nuvažiuoti pas plaukikus, užtruksi valandą. Įvykis vyko toli nuo mūsų, tad automatiškai ne taip jautriai reaguoji. Tik, žinoma, tai neprideda pasitikėjimo Olimpiados vieta. Tokie įvykiai tai pat paskatina paranojiškiau dairytis per petį, bet gyvenime būna dalykų, kurių nepakeisi. Jeigu nuolat galvosi, kad tavęs laukia kulka, bus pernelyg sunku susikaupti savo tiesioginiam darbui.
Rio taip pat garsėja ne tik savo įspūdingomis moterimis, bet ir paplitusia prostitucija. Ar teko pastebėti ką nors neįprasto?
Miestas yra milijoninis, todėl kiekvieną kartą gatvėje sutikti kažką neįprasto ar įspūdingo mums nepavyko. Visokių žmonių yra, tačiau, žinoma, lotynų amerikiečiai tikrai išsiskiria. Visgi sakyti, kad Brazilija yra gražuolių ir įspūdingų žmonių kraštas, tikrai negalėtume.
Taip pat nesusidūrėme ir su antruoju klausimu – prostitucija. Apsiribojame darbais, todėl sėdime arba automobilyje, arba esame Olimpiniame kaimelyje ar namie.
Parduotuvių kainos – lietuviams įkandamos
O kaip vietiniai reaguoja į vykstančią Olimpiadą?
Iki atvykstant į Olimpines varžybas buvo pasipylę įvairiausių protestų, kurie vyko dėl ekonominių sumetimų. Svarbiausius kelius saugo kareiviai, tačiau nesusipratimų nematėme.
Dažnas brazilas, matydamas akreditaciją ant kaklo, tampa dvigubai malonesniu, nesvarbu, kur tai bebūtų. Metro, viešasis transportas, parduotuvės veikia sėkmingai, taksi automobiliai, kad ir be anglų kalbos, irgi važiuoja.
Tai ar lietuviui pavyktų parduotuvėse ką nors įpirkti?
Pavyktų, nes kainos artimos dabartiniam eurui. Jeigu vis dar verti eurus į litus, pamatai, kad panašus kainininkas. Vakarų Europą primenantys produktai yra brangesni, tačiau gąsdinančių dalykų nėra. Visgi patys brazilai sako, kad viskas pabrango dvigubai ar net trigubai.
Ką egzotiško teko ragauti?
Pats egzotiškiausias dalykas – nevalgyti dvi dienas (juokiasi). O dėl maisto – reikia pasidžiaugti, kad atėjus į parduotuvę gali rasti labai platų pasirinkimą šviežių vaisių ir daržovių. Netgi nepaisant to, kad čia yra žiema, pasiūla milžiniška. Vegetarams, kaip man, čia rojus, nes rasti mažo meliono dydžio avokadą yra tikrai neįprasta.
Dvi dienos nevalgant?
Aš džiaugiuosi kiekviename čempionate išvysdamas vis naujus veidus iš žiniasklaidos priemonių, nes jie pradeda suprasti, kaip viskas vyksta. Nes apie keliavimą, pasižvalgymas ar vietinės virtuvės ragavimą čia negalima kalbėti.
Mes aukojame savo asmeninius poreikius dėl tam tikrų dalykų, tačiau gale dienos niekas nesiskundžia, nes esame įspūdingame renginyje. Įžengus į Olimpinį miestelį pajunti stiprią dvasią. Visi tie žmonės susirenka vieną kartą per ketverius metus.
Dar nemačiau savo mėgstamiausių sportininkų ar tų, kuriuos žino visas pasaulis, pavyzdžiui Michaelo Phelpso ar Novako Džokovičiaus. Tačiau nepaisant to, kad nelabai žinau Somalio ar Irano sportininkų, matant jų sportinė aurą, buvimą, negali likti abejingas.
Mindaugas Rainys: gyvenkite krepšiniu
Paminėjai didžiąsias sporto legendas. Tai ar įmanoma prie jų prieiti? Reikia dairytis. Kaip ir saugotis nusikaltėlių, taip ir ieškoti pasaulinių žvaigždžių. Kai tu esi atvykęs darbuotis, gali patekti į kiekvieną areną. Apribojimų yra dėl amerikiečių, tačiau, jei esi atkaklus, gali pabandyti su jais susitikti. Ir žinau, kad pats M. Phelpsas neserga arogancija ir yra pakankamai pasiekiamas.
Man įspūdinga buvo susitikti su JAV krepšinio komanda. Tai retas įvykis, nes su medija jie susitikinėja labai retai. Buvau reikiamu metu reikiamoje vietoje. Pavyko pamatyti nemažą dalį tų krepšininkų, kuriuos esi matęs tik ekrane.
O ar teko asmeniškai bendrauti su lietuvių rinktine. Kaip jie jaučiasi?
Viskas santūriai. Yra tam tikrų niuansų, susijusių su organizacija, tačiau jie sąlygomis patenkinti. Pergalės yra gerai, tačiau, kaip patys sako, tai tėra kelio pradžia. Pergalė prieš Argentiną buvo didelis žingsnis link svajonių ir tikslų, tačiau tik žingsnis. Dar laukia pats svarbiausias kiekvieno čempionato etapas – ketvirtfinalis. Tad kol didžioji dalis žingsnių nepražingsniuota, krepšininkai lieka santūrus.
Didžiąją dalį jų pažįstu jau daugelį metų, mačiau labai skambias komandos pergales, skaudžius pralaimėjimus, žinau, kiek daug kiekvienam iš jų reiškia atstovavimas Lietuvai. Žinau, kokį spaudimą jie patiria, kaip išgyvena dėl nesėkmių ir tenkančios kritikos. Tad norisi palinkėti visiems gero likusio turnyro, gyventi krepšiniu ir tikėti, kad, nepaisant kaip viskas baigsis, viskas bus gerai.
