Į paskutinę rinktinės stovyklą atvyko specialistai iš užsienio – tituluotame Šveicarijos „Basel“ klube su jaunimu dirbantis Kaanas Kahramanas bei UEFA moterų futbolo vystymo skyriaus atstovė Emma Sykes.
„Tiek merginos, tiek treneriai labai motyvuoti, savo štabe turite jaunų trenerių. Galbūt merginos dar neįsivaizduoja, kad tiksliai laukia Europos čempionate. Jame sunku, koks bus greitas žaidimas, todėl norime tai perteikti žaidėjoms“, - kalbėjo K. Kahramanas.
Lietuvos futbolo federacija pasiruošimo Europos WU-17 čempionatui projekto technine direktore paskyrė buvusią moterų rinktinės žaidėją Ieva Kibirkštį. Ši specialistė į mūsų šalį atvyksta iš stipriu moterų futbolu ir elitine rinktine pasižyminčios Švedijos, kur dirba trenere.
Išeivių iš Lietuvos šeimoje Kanadoje gimusi 24 metų I. Kibikštis yra žaidusi Kanados moterų lygoje ir JAV universiteto komandoje, o nuo 2007-ųjų atstovavo Lietuvos merginų ir moterų rinktinei.
Dar žaisdama ji išbandė save trenerio darbe Kanados, JAV, Vokietijos ekipose, o baigusi sporto psichologijos magistro mokslus Suomijos universitetuose pradėjo dirbti Švedijos moterų futbolo klube „Kristanstad“.
Visgi Lietuvos ji nepamiršo ir, kaip pati teigia, turėjo neužbaigtų planų – pakelti šalies moterų futbolą į aukštesnį lygį. Artimiausias ir pagrindinis tikslas - Europos merginų WU-17 čempionato finalinis etapas, kuris Lietuvoje vyks 2018 metų vasarą.
- Tavo veikla rodo, kad tavo gyvenime futbolas užima didelę, jei ne didžiausią vietą. Kaip prasidėjo tavo kelionė futbole?¬, - LFF.lt paklausė I. Kibirkšties.
- Žaisti futbolą pradėjau dar penkerių metų ir su tuo augau. Rimčiau užsiimti juo pradėjau, kai buvau 12-13 metų. Po kelių metų pradėjau žaisti Lietuvos U-17 rinktinėje ir kurį laiką žaidžiau aukštame lygyje. Tačiau treniruoti kitus pradėjau jau penkiolikos ir man tai buvo labai smagu. Tai dariau įvairiose stovyklose bei masinio futbolo renginiuose su penkių-septynių metų sulaukusiais vaikais. Būdama 18-os, jau treniravau penkiolikmečių komandą ir tuomet pradėjau mokytis trenerių kursuose, kad gaučiau reikiamus sertifikatus.
- Kodėl taip anksti pradėjai krimsti treniravimo mokslus?
- Treniravimas buvo kaip atsarginis planas, jei visgi vieną dieną nustočiau žaisti aikštėje, ar nepasisektų futbolininkės karjeroje. Kai po traumų serijos supratau, kad mano karjerai atėjo pabaiga, tada atsidaviau treniravimui. Pradėjau ieškoti darbo Europoje ir šiuo metu dirbu profesionaliame Švedijos klube.
Pradėjau darbuotis su U-16, U-17 komandomis, jas kuruoju ir dabar taip pat esu atsakinga už jaunimo futbolo koordinavimą. Prižiūriu, jog visose grupėse vystymasis vyktų taip, kaip numatyta.
- Kodėl pasirinkai dirbti moterų futbolo srityje, kuri kartais sulaukia kritiškos nuomonės?
- Padėti moterų futbolui man yra labai svarbu. Žmonės ne kartą manęs klausė: „Kodėl nedirbi vyrų futbole?“ ir aš visada turiu tą patį atsakymą: moterų futbolui reikia daugiau dėmesio. Aš noriu bei pilnai tikiu, kad galima pakeisti jo vietą futbolo pasaulyje.
- Kokios tavo naujosios pareigos ir keliami tikslai?
- Dabar esu LFF naujojo merginų projekto (2001 metų gimimo ir jaunesnių žaidėjų) techninė direktorė. Esu atsakingą už futbolo dalį – mano darbas bus nukreipti trenerius dirbti tinkama linkme, kurti darbo filosofiją ir planą tinkamai pasiruošti 2018 metų WU-17 Europos čempionato finaliniam turnyrui Lietuvoje.
Mes būsime čempionato šeimininkai, tad per šiuos 15 mėnesių norime paruošti tokią komandą, kuri būtų konkurencinga ir galėtų kovoti su Vokietija, Anglija ir Švedija. Lankysiuosi Lietuvoje bent kartą per mėnesį, tačiau taip pat bendrauju su kolegomis. Darbas niekada nesustoja. Tikimės nuveikti daug.
- Praeitą savaitę atvykai į Lietuvą ir dirbai merginų atrankos stovykloje Vilniuje. Papasakok apie šią stovyklą.
- Šį menesį į stovyklą surinkome talentingas 2001 metų ir jaunesnes merginas, kurios yra pamatas bei naujoji karta, kuri keis Lietuvos moterų futbolo veidą. Vienas pagrindinių stovyklos tikslų buvo tobulinti trenerių žinias, kad jie galėtų geriau vadovauti žaidėjoms.
Žinoma, stebėjome ir pačias futbolininkes ir, mano nuomone, jos turi nemažai potencialo. Prieš atvykstant negirdėjau teigiamų dalykų, bet atvykusi supratau, kad su šiomis žaidėjomis galime nuveikti kažką didelio. Mergaitės parodė norą žaisti ir susipažinti su naujais metodais treniruotėse. Ši stovykla suteikė tikrai pozityvių emocijų tiek dėl susirinkusių mergaičių, tiek dėl jaunų trenerių, kurie atviri naujoms idėjoms.
Tikime, kad žmonės atkreips dėmesį į modernų treniravimą. Mes siekiame pakeisti konservatyvų požiūrį ir bandome daryti savotišką revoliuciją moterų futbolo treniravime. Smagu darbuotis tokioje komandoje žmonių, kurie turi vieną tikslą ir to kryptingai bando siekti.
