Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) vadovo pavaduotoja, gydytoja Jurgita Sejonienė rėžė tiesiai šviesiai – tokia VLK „akcija“ yra melas ir žmonių dezinformavimas.
„Tai yra visiškai klaidingas, net žalingas dalykas. „Neduokit kyšių gydytojams, nes, pažiūrėkit, kiek daug mes už jūsų gydymą sumokam iš PSDF“. Nepatingėjau, pati šiandien prisijungiau per Elektroninius valdžios vartus. Sužinojau, kad nors aš per metus sumoku kelis tūkstančius PSD, valstybei mano sveikatos priežiūros paslaugos pernai nekainavo nė 80 eurų (skiepus ir kitas, mano manymu, reikalingas paslaugas, kaip ir didelė dalis „normalių“ dirbančių žmonių, nusiperku privačiose įstaigose)“, – rašė ji savo socialinio tinklo paskyroje.
LMS atstovė sakė suprantanti, kas yra solidarumas ir neprieštarauja, kad jos PSD įmokomis būtų mokama už paslaugas tų, kuriems jų reikia. Tačiau kartu klausė, kodėl didžiajai daliai mokančių PSD įmokas sveikatos paslaugų tenka ieškoti privačiose gydymo įstaigose, mat valstybinėse eilės kitą kartą gali ir nesulaukti.
„Kiek tų paslaugų, kiek kartų per metus naudojiesi, tas yra nurodyta, bet tu nežinai, kiek sumokėjai, o tik tai, kiek sunaudojai. Juo labiau, ten nieko nepaaiškinta, nei kur nukeliauja sumokėti nepanaudoti pinigai, iš kur atkeliauja tie pinigai, kai už asmenį sumoka kažkas kitas.
Žmonės nesupranta, kiek tos paslaugos išties kainuoja, ir iš kur eilės atsiranda, jei už visus viskas sumokėta, kodėl dažnai nėra nemokamų paslaugų ir tenka eiti gydytis privačiai?“ – kalbėjo J. Sejonienė.
Kartu ji pastebėjo, kad dalis paslaugų net nėra nurodoma.
„Aš mažai sergu, bet, pavyzdžiui, tikrai atsimenu, kad dariausi kraujo tyrimus Santaros klinikose. Už juos mokėjau pati, tad tai vis tiek turėtų būti nurodoma prie mano asmeninių išlaidų. Taigi, paskaičiuojama tikrai ne viskas. Juo labiau, sumokėjusiajam mokesčius aiškiau nepasidaro, kodėl jis vis tiek turės naudotis mokamomis paslaugomis“, – kalbėjo pašnekovė.
Sumoka tik už kas trečią konsultaciją
Anot jos, kai kurie dalykai apskritai atrodo nelogiški, pavyzdžiui, tai, kad yra apmokama tik kas trečia konsultacija (jei per mėnesį kreipiamasi dėl tos pačios konsultacijos).
„Jei teiki paslaugą, turėtų būti tam tikra kaina, kuri visada apmokama. Kitu atveju specialistai yra priversti prirašyti kodų „iš lubų“, kad užsidirbtų 4 ar 7 konsultaciją“, – kalbėjo ji.
J. Sejonienei atrodė keista ir tai, kad šeimos gydytojo paslaugos nėra įkainotos.
„Suprantu, kad šeimos gydytojas už pacientą gauna metinį apmokėjimą, nesvarbu, ar nė karto per metus neapsilankai, ar kelis, keliasdešimt kartų. Bet tai vis tiek kažkaip turėtų atsispindėti – pagal amžiaus grupę, kiek suteikta prevencinių programų. Turėtų tas mokestis būti įskaičiuotas, nes vis tiek dalis PSD lėšų sumokama“, – dėstė LMS pirmininkės pavaduotoja.
Jos teigimu, juo labiau tokios „akcijos“ tikrai nepadeda ugdyti socialinio atsakingumo, apie kurį pristatant naujovę užsiminė VLK direktorius Gintaras Kacevičius.
„Lietuva pagal ambulatorinių konsultacijų ir hospitalizacijų skaičius vienam gyventojui ir taip gerokai lenkia daugelį Europos šalių. Taip, tai gali būti sisteminiai dalykai, dėl ko yra tiek daug konsultacijų, nes daugeliu atveju reikia atskirų siuntimų.
Tačiau reikia ir pačių žmonių atsakingumo. Tos paslaugos tikrai kainuoja brangiai ir nėra atsakinga dėl smulkmenų jas naudoti, užeiti gydytojo „tik paklausti“. Tai neskatina sąmoningumo, saugoti savo sveikatą, kad tų ligų išvengtum ir paslaugomis naudotųsi mažiau“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Operacijų kainos neatitinka realybės
J. Sejonienės pastebėjimu, LMS ir anksčiau yra diskutavęs apie tokią galimybę pasitikrinti, kiek sumokama už gydymą.
„Metų pabaigoje VLK ar VMI galėtų kiekvienam žmogui pateikti tokią ataskaitą išsiųsti, kiek jie ar už juos sumokėjo ir kiek jie sunaudojo. Bet su paaiškinimais, iš kur tie pinigai ateina ir kur „pradingsta“ ir kodėl ne visiems visada pakanka pagal jų poreikius. Tada tikrai būti edukacinis efektas“, – sakė gydytoja.
O tai, kas padaryta šiuo metu, jos manymu, greičiau yra dezinformacija, nes yra pasakoma, kad viskas už žmogų yra sumokėta ir dar kiek daug.
„Nors realiai tai tikrai nėra daug. Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad VLK nurodytos operacijų, procedūrų, priemonių kainos nėra adekvačiai įvertintos. Pacientai galvoja, kad apendicito operaciją galima lengvai už 200 eurų atlikti, o VLK įkainiai prasideda nuo 850 eurų. Jau nekalbu, kad įkainiai, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, taip pat yra absurdiški“, – sakė ji.
Negana to, VLK jau sulaukė ne vieno skundų ir dėl įrašytų, bet nesuteiktų paslaugų. Portalas tv3.lt primena jau rašęs apie merginą, sužinojusią, kad be savo žinios tapo kraujo čiulpų donore.
Vasario 5 d. „Sodra“ daugiau nei milijonui šalies gyventojų VLK per „Sodros“ asmenines paskyras išsiuntė kvietimus pasitikrinti, kiek per metus kainavo sveikatos paslaugos ir vaistai iš PSDF.
VLK direktorius G. Kacevičiaus tvirtino, kad šios iniciatyvos poreikį pagimdė augantis visuomenės sąmoningumas ir domėjimasis, kur keliauja jų PSD įmokos. Jis pabrėžė, kad tuo siekiama trijų tikslų.
„Pirmiausia tokiu būdu pacientai bus geriau informuoti, kam naudojami jų pinigai. Tikim, kad jei pacientas yra informuotas, tada jaučiasi tvirčiau sveikatos sistemoje. Tokiu būdu taip pat tikimasi sutvirtinti paciento statusą.
Tai kartu tam tikra atskaitomybė prieš mokesčių mokėtojus. Norėjome paaiškinti, kaip veikia solidarumo principas, kad žmonės matytų, kiek yra išleidžiama vaistams, kai jie susirgo. Sistemoje yra duomenys ne tik kiek sumokėta iš PSDF, bet kiek už paslaugas pacientas sumokėjo iš savo kišenės“, – informavo jis.
Anot jo, tai naudinga, nes tokiu būdu pacientas galės pastebėti, ar neatsirado įrašų už nesuteiktą gydymą. Taip pat galima patikrinti, ar nėra permokėta.
„Jei žmogus yra sumokėjęs per PSDF biudžetą, gal nebebus noro mokėti neoficialiai", – sakė G. Kacevičius.
