Greitosios pagalbos dispečerinėje girdimas skambutis su pagalbos šauksmu.
Operatoriai nedelsiant reaguoja, vienas specialistas palaiko ryšį su skambinančiuoju, suteikia pagalbą telefonu, ir perduoda signalą kitiems operatoriams, kurie atsakingi už greitosios medicinos pagalbos brigados išsiuntimą į įvykio vietą. Vilniaus mieste kasdien dirba apie trisdešimt brigadų. Vienoje jų – dažniausiai po du žmonės. Nors įprastai visapusiškai pagalbai užtikrinti reikalinga trijų specialistų komanda.
„Kas trečia-ketvirta brigada turi tą trečia narį, už kurį ministerija nemoka. Jau senų seniausiai buvo teikiami tie siūlymai, kad mokėtų, bet kadangi yra reglamentuota ne mažiau kaip du žmonės gali aptarnauti. Brigada susideda iš dviejų žmonių, tai trečias asmuo yra įstaigos sąskaita“, – sako profsąjungos pirmininkas Tadeušas Rodzas.
Didmiesčių brigadose trys žmonės dar visai ne retenybė, tačiau, anot gydytojų, rajonuose – vaizdas liūdnas. Pasitaiko atvejų, kai išvykusios į iškvietimą dvi paramedikės tiesiog fiziškai nepajėgia panešti ligonio neštuvuose.
„Absoliučioje daugumoje savivaldybių, situacija yra tokia, kad žmonės nešioja, kai yra greitosios pagalbos iškvietimas ir reikia žmogų nešt. Tai du žmonės yra dvi moterys dažniausiai, kalbėkim atvirai“, – pasakoja Seimo narys Tomas Tomilinas.
Seimo nariai registravo įstatymo pataisą, kurioje numatyta, kad regionų brigados turi turėti tokias pačias sąlygas, kaip ir didmiesčiuose. Ir esant reikalui dirbti su trijų žmonių komanda. Esą trečias žmogus, nebūtinai turėtų būti paramedikas, galimą būtų ieškoti alternatyvų: tai galėtų būti netgi karys savanoris.
A. Veryga neslepia – greitosios pagalbos sistemoje būtina pertvarka, tačiau ją ministras įsivaizduoja kiek kitaip nei rajonų medikai. Greitosios pagalbos darbas esą būtų efektyvesnis, jei jos brigados būtų tinkamai išskirstytos. Tai yra, jos turėtų bazuotis ne vienoje vietoje.
Tam, pritaria ir Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Zdislavas Skvarcianis. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste greitosios automobilių aikštelėje budi ne visos brigados, nes jos budi skirtingose miesto vietose.
Įstaigos direktorius pritaria, kad efektyviai veikiant tokiai sistemai atvažiavimo laikas pas ligonį žymiai sutrumpėja. Kitokia situacija rajonuose.
„Pavyzdžiui, Trakai. To tinklo nėra. Visi trys automobiliai stovi vienoje vietoje. Tai atvažiuoti iki rajono pakraščio reikia kokių 15-20 min., kokią valandą kartais“, – teigia direktorius Zdislavas Skvarciany.
A. Veryga siūlo greitosios pagalbos tinklo centralizaciją. Esą tam, kad sistema visoje šalyje suvienodėtų ir niekas neužsiimtų saviveikla. Tiesa, anot ministro, vieno centro greičiausiai turėti nepavyks. Esą pradžioje būtų gerai bent penki greitosios pagalbos centrai. Tačiau esą tikrai ne keturiasdešimt atskirai kaip yra dabar.
„Neišradinėti jokio dviračio, o pasižiūrėti, kaip tokios tarnybos veikia kitose šalyse. Latvija turi vieną įstaigą, kuri rūpinasi greitosios pagalbos teikimu. Ji yra prie ministerijos. Žinoma, darbuotojams tai mažai ką keičia, nes jie vis tiek dirba regione, jiems nereikia iš Vilniaus važiuot į Klaipėdą. Dirbi, kur dirbi, bet visas procesas jau organizuojamas visiškai kitaip“, – kalbėjo ministras A. Veryga.
Dar kita problema, anot gydytojų, – paramedikų stygius. Esa tam, kad būtų praplėstas dirbančiųjų brigadose skaičius, reikalingi specialistai. O dėl mažų atlyginimų tokio atsakingo darbo esą imtis daug norinčių nėra.
