Burbiškio dvare žiedais vėl linguoja tulpės. Septynioliktoje tulpių šventėje gyva muzika pasitinka kiekvieną, ateinantį romantiškuoju, liūtų saugomu tiltu, lyg tais senais laikais, kai dvarą puoselėjo darbštusis jo savininkas Adomas Baženskis. Dažnas šventės lankytojas iš pradžių suka ne po dvarą žvalgytis, o tiesiai į tulpių laukus.
O tulpių gerbėjų čia susirinko ir iš sostinės, ir iš pamario. Sako, į Burbiškio dvarą arčiau nei į Olandiją, o grožis - toks pat.
Skaisti... girdisi giriant šventę latviškai. Suprask, gražu. Taigi svečių čia sulaukta ir iš kaimyninės šalies. Kas tulpių svogūnėlius namo vešis, o kas gausybę nuotraukų.
Šventės sumanytojas sako, jog širdis džiaugiasi, kad prieš du dešimtmečius gimusi svajonė kasmet sušvinta vis naujomis spalvomis.
Ne mažiau įspūdingas ir pats dvaras. O jo atgimimo istorija žavi savo jautrumu. Štai jaunosios radviliškietės, pasipuošusios dvarininkaičių stiliumi sako, joms patinka prisiminti, kaip Burbiškis tapo kultūros ir romantikos židiniu.
Čia sutikti galima pačius tikriausius dvarininkus. Burbiškio parke ant suolelio švente grožisi dvarininko Adomo Baženskio sūnus. Jis kasmet į Tulpių šventę atvyksta iš Lenkijos, kad mintimis pabūtų su seneliu ir tėvu jų taip puoselėtame dvare.
Burbiškio dvaro tulpių šventės idėja gimė, kai Lietuvai atgavus nepriklausomybę čia atvažiavo dvaro savininkas Adomas, per karą dar vaikas išvežtas į užsienį, toliau nuo pavojų. Adomas Baženskis pamatė, kad dvaras išlikęs, tai už pažadą, kad jis taps kultūros židiniu, Burbiškį padovanojo Radviliškiui. Romantiškojo Adomo svajonė išsipildė – dvaras atviras visiems, ir čia nuolat skamba muzika, o pavasariai sušvinta tulpių gausybe.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
