Įstatymas, kuris Europos komisijos nuomone prieštarauja Europos Sąjungos sutartimi užtikrintam laisvam prekių judėjimui, įsigalioja nuo 2013 m. sausio 1 d. Už jo pažeidimą gresia milijoninės baudos, o labiausiai dėl pataisų nukentės mažieji aludariai. Nepaisant to, atsakingos Lietuvos institucijos nieko nedaro, kad iki įstatymo įsigaliojimo dienos pataisos būtų pakeistos.
Draudimai visuomenės neišgydys
Naujajame įstatymo projekte numatomas draudimas prekiauti alumi, alaus mišiniu ir sidru, stipresniu nei 7,5 alkoholio koncentracijos, išpilstytu į didesnę nei 1 litro tarą.
Įstatymas, kuris turėtų įsigalioti jau po kelių savaičių, priimtas siekiant kovoti su nesaikingu alkoholio vartojimu visuomenėje. Tačiau mažieji aludariai įsitikinę, kad tai kova su smulkiuoju verslu.
„Alkoholio tara nebuvo ir nėra tas veiksnys, kuris nulemia – vartoti ar nevartoti produktą“, – sakė Lina Šileikienė, mažųjų aludarių asociacijos pirmininkė. Anot jos, tai mažųjų aludarių verslui suduos stiprų smūgį.
Įstatymo įsigaliojimo atveju didelė bėda tampa aludarių firminė parduotuvės, kuriose prekiaujama firminio alaus statinaitėmis, skirtomis įvairioms šventėms ir dovanoms. Įstatymui įsigaliojus, tokia tara taip pat nebus galima prekiauti.
Kai kurių aludarių pasakymus, kad didesnėje taroje išpilstomas prastesnis alus, mažieji aludariai vadina juokingais.
„Visas alus verdamas vienods kokybės – tiek į PET tarą, tiek į stiklo tarą. Todėl pasakymas, kad „bambaliuose“ parduodamas prastesnės kokybės alus yra keistas ir juokingas“, – sakė Juozas Narinkevičius, Biržų bravoro generalinis direktorius.
Negalima, nes negalima
Pasak teisininkų, tokie draudimai negali būti taikomi dėl prieštaravimų Lietuvos konstitucijai bei ES teisės aktams. Kita priežastis, dėl kurios įstatymas turėtų būti persvarstytas – argumenų nebuvimas.
Šiuo metu Lietuvos valdžia sutinka su ES pozicija, kad tokie ribojimai pažeidžia laisvo prekių judėjimo reglamentą, tačiau jokių veiksmų keisti įstatymą nesiima.
Aludarius labiausiai piktina tai, kad įstatymas buvo priimtas dalyvaujant tik seimo nariams ir, pasak mažųjų aludarių atstovų, be jokių tyrimų ar įrodymų, kad draudimai prisidės prie visuomenės sveikatos gerinimo.
Mažieji aludariai, kurie sudaro iki 10 proc. rinkos, tikina, kad jų alaus kaina skiriasi tik vienu litu ir tai nedaro įtakos žmogaus pasirinkimui, kai norima nusipirkti kuo daugiau už mažesnę kainą.
„Varlė visuomet ras vandens – kas norės prisigerti, visuomet prisigers“, – sakė J. Narinkevičius.
Pasak L. Šileikienės, Seimas turėtų atidėti įstatymo įsigaliojimą, kitaip galima užsitraukti ne tik aludarių, bet ir Europos Komisijos nemalonę.
Neatlaikys konkurencijos
Mažųjų aludarių versle dirba apie 600 žmonių. Per metus valstybei įvairių mokesčių pavidalu jie sumoka apie 18 mln. litų. Dviem alaus bravorams suteiktas kulinarinio paveldo sertifikatas.
Matydami vangią valdžios rekciją į EK pastabas dėl įstatymo, mažieji aludariai konstatuoja, kad valstybėje yra palaikoma nesąžininga konkurencija, mat natūralaus alaus gamyba užtrunka ilgiau ir negali konkuruoti su didžiaisiais gamintojais.
Mažiesiems aludariams alui pagaminti reikia 2–4 mėn., o didieji alų naujasiomis technologijomis gali pagaminti per 20 dienų.
