Praėjusią savaitę „Ekonomika.lt“ sudarė Lietuvos prekybos centrų reitingą ir skaičiavo, kuriame apsipirkti galima pigiausiai. Rezultatai nustebino ne vieną. Šią savaitę padedami gausios komandos „apsipirkome“ visoje Europoje.
Lietuviškoje padangėje diskusijų, kaip brangiai mokame už maistą, netrūksta. Tautiečiai, nukeliavę į svečius kraštus ir ten nusipirkę pigesnių maisto produktų, nepavargsta aiškinti, kaip blogai gyvename. Ieškodami pigesnio maisto lietuviai takelius numynė ne tik į kaimynės Lenkijos pusę – pigiau valgyti įmanoma ir, pavyzdžiui, Vokietijoje. Tai atskleidė ir „Ekonomika.lt“ maisto kainų tyrimas.
Gausus krepšelis
Ir atlikdami tyrimą Lietuvoje, ir skaičiuodami europietiškas maisto kainas į maisto produktų krepšelį įtraukėme 27 produktus: nuo duonos iki alyvuogių aliejaus ir jautienos nugarinės. Produktų kainas nagrinėjome didžiuosiuose šalių prekybos centruose atmesdami tuos, kuriuose visi produktai parduodami smarkiai pigiau (pvz., „Lidl“ ir panašūs prekybos centrai).
Į produktų krepšelius neįtraukėme ir produktų, kurių gamybą užsako prekybos centrai, kainų, nes tokios maisto prekės ir gėrimai būna smarkiai pigesni nei gaminami įprastai, be užsakymo.
Brangi mėsa ir kiaušiniai
Palyginti su lietuviškomis kainomis, daugelyje užsienio šalių itin brangi pasirodė mėsa ir kiaušiniai. Nors Lietuvoje baiminamasi, kad kiaušinių kainos pasieks 7 litus už 10 vienetų, užsieniečiai jau seniai kiaušinius perka tokiomis kainomis – daugumoje Europos valstybių kiaušiniai vidutiniškai kainuoja apie 6,5 lito.
Pigiausiai už kiaušinius sumokėtumėte Lenkijoje (3,31 lito), Serbijoje (3,45 lito), Vokietijoje (3,76 lito) ir Danijoje (4,12 lito). 8 litų už 10 kiaušinių dėžutę riba perkopta Didžiojoje Britanijoje, Islandijoje, Norvegijoje. Brangiausius kiaušinius pirkome Švedijoje – 10 kiaušinių dėžutė čia kainavo 9,84 lito.
Itin svyruojanti jautienos nugarinės kainų kreivė. Vienoje šalyje pusę kilogramo jautienos nugarinės nusipirksite už mažiau nei 10 litų (Slovėnija), kitur už šios rūšies mėsą paklosite ir 70 litų (Švedija). Baltijos šalyse šios rūšies mėsos pusė kilogramo kainuoja nuo 8,4 lito (Latvija) iki 22,4 lito (Estija).
Pigesnis cukrus
Lietuvoje gaminamo cukraus kaina senokai perkopė 4 litų už kilogramą ribą, tačiau didžiojoje dalyje Europos valstybių cukrus šiek tiek, o kai kur net ir gerokai pigesnis. Pigaus cukraus rasite ir jau tradicine maisto turizmo šalimi tapusioje Lenkijoje (2,97 lito už kilogramą), tačiau dar pigesnis šis saldėsis Serbijoje (2,69 lito už kilogramą). Vokietijoje cukrus kainuoja 3,07 lito už kilogramą.
4 litų ribos cukraus kainos neperkopė Italijoje, Islandijoje, Slovėnijoje, Portugalijoje, Danijoje, Čekijoje, kaimynėje Estijoje ir daugelyje kitų valstybių. Brangiausias cukrus Norvegijoje – čia jis kainuoja beveik 10 litų už kilogramą.
Lietuvoje maistas pigus
Kalbėdami apie šalies ekonominius rodiklius ir tai, kad Lietuvoje maistas vis dar vienas pigiausių Europoje, ekonomistai nė kiek neklysta. Tokius rezultatus gavome ir mes, suskaičiavę, kiek pirkiniams išleidome visoje Europoje.
Apsipirkdami Lietuvoje nesugebėjome aplenkti didžiosios kaimynės Lenkijos, kurioje analogiškas kiekis pirkinių kainavo 99,3 lito. Pigiau už mus apsiperka ir serbai, portugalai, latviai. Lietuvoje apsipirkome praėjusio numerio reitinge pirmavusiame prekybos centre „Maxima“. Už pirkinius sumokėjome 156,88 lito. Reitinge žemiau išsirikiavo likusios Europos šalys, kurių gyventojai už produktus priversti mokėti daugiau.
Panašu, kad spėlioti, kur už maistą sumokėjome brangiausiai, nereikia: brangiausiomis šalimis tapo tos, kurios nuo seno garsėja aukštu pragyvenimo lygiu: Švedija, Norvegija ir Šveicarija.
Išleidžiame daugiausiai
Rodos, nėra ko dejuoti, tačiau įvertinę „Eurostat“ pateiktus 2011 metų duomenis apie tai, kokią dalį gaunamų pajamų europiečiai išleidžia maistui ir nealkoholiniams gėrimams, matome paradoksą. Esame viena pigiausių pagal maisto kainas valstybių, tačiau išleidžiame didesnę pajamų dalį nei visi kiti. Beveik 26 proc. gaunamų pajamų lietuviai skiria maisto produktams. Daugiau nei lietuviai maistui išleidžia tik rumunai, kroatai ir turkai.
O sąrašo viduryje ir apačioje atsidūrė tos valstybės, kurių gyventojai už maistą sumoka daugiausia. Daugiau nei 300 litų išleidome maisto krepšeliui Šveicarijoje, tačiau šveicarai pirkdami itin brangų maistą jam skiria kiek daugiau nei dešimtadalį savo gaunamų pajamų. Daugiau nei 300 litų apsiperkant atsiėjo ir Norvegijoje bei Švedijoje: norvegai maistui išleidžia 16,19 proc. gaunamų pajamų, o švedai – 15,33 proc.
Maisto kainų tendencijos Europoje
Albertas Gapšys, Agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas:
Tai, kad atrodo, jog visur kitur kainos mažesnės nei Lietuvoje, yra iliuzija. Kitose šalyse galima rasti parduotuvių, kur pigiau, tačiau tuomet kyla kokybės klausimas. Reikia lyginti produktus. Kartais atrodo, kad kur nors sviestas pigesnis, bet tada pasižiūri, kad jo sudėtyje riebalų triskart mažiau. Manau, kartais dėl kainų mes apsigauname.
Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė:
Mūsų kainos lyg ir mažesnės, tačiau pajamos taip pat itin mažos. Padėtis galės keistis tik tada, kai keisis atlyginimai. Skirtumus gali lemti ir maisto kokybė, pakuočių dydis, kitokios mokestinės sistemos, tačiau pagrindinis dalykas, lemiantis tokius didžiulius skirtumus, yra gaunamų pajamų dydis.
Vytautas Žukauskas, LLRI ekspertas:
Maistas – pirmo būtinumo prekė, todėl Lietuvoje, kurioje, palyginti su kitomis ES šalimis, produktyvumo ir pajamų lygis yra mažesnis, didesnė pajamų dalis skiriama maistui. Tačiau situacija keičiasi, prieš dešimtį metų maistas vartotojo krepšelyje sudarė žymiai didesnę dalį nei šiandien. Tai didėjančio ekonomikos našumo ir augančių žmonių pajamų pasekmė.
FAKTAI:
Didžiausią dalį pajamų maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams, „Eurostat“ duomenimis, skiria rumunai – 35,45 proc.
Latviai maisto produktams skiria 24,56 proc. pajamų, estai – 23,29 proc.
„Ekonomika.lt“ sudarytas reitingas atskleidė, kad pigiausiai lietuviai apsipirkti gali „Maxima“ prekybos centre, brangiausiai – „Iki“.
Lietuvių pajamų dalis, skiriama maistui, iki 2010 metų mažėjo: 2004 m. maistui buvo skiriama 28,95 proc. pajamų, 2007 m. – 25,52 proc., 2010 m. – 25,04 proc.
Mažiausią pajamų dalį, „Eurostat“ duomenimis, maistui ir nealkoholiniams gėrimams skiria šveicarai, Liuksemburgo gyventojai ir britai.
