Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Į „Maisto banko“ atiduotuvę atėjusi vilnietė Judita pasakoja, kad čia produktų ateina pasiimti kartą per tris mėnesius. Moteris norėtų dažniau gauti nemokamo maisto, aiškina, kad parduotuvėje produktų kainos sunkiai įveikiamos.
„Žinoma, aukštos. Jeigu žmonės dirbdami negali pavalgyti ir eina maisto. Yra klausimas. Čia net klausimo negali būti“, – teigia moteris.
Panašiai kainas parduotuvėse vertina ir kiti maisto banko lankytojai:
„Labai baisios, labai baisios. Aš iš pašalpos gyvenu, tai labai blogai, tai va, padeda „Maisto bankas“. Ačiū labai.“
Pigiausias krepšelis brango 18 proc.
Kainas parduotuvėse stebintis portalas Pricer.lt skelbia, kad vidutinis pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse birželį buvo beveik 2 eurais brangesnis nei gegužę.
„Pabrango euru aštuoniasdešimt, žinomų prekių ženklų krepšelis euru penkiasdešimt atpigo, tai toks svyravimas tame pačiame lygyje“, – komentuoja Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.
Nors maisto kainos šiuo metu keičiasi lėtai, jos nusistovėjo pakankamai aukštame lygyje.
„Jeigu pasižiūrėti iš ilgesnės perspektyvos, tai kas vyko pas mus prieškariu, prieš tą kainų sukilimą. Tai pigiausių prekių krepšelis yra subrangęs apie 18 procentų, o žinomų prekių ženklų subrangęs apie 40“, – tikina P. Čepkauskas.
„Esam visiškai priartėję prie Europos Sąjungos maisto kainų vidurkių, yra jau duomenys, tie patys oficialiausi, kokie gali būti. Praėjusiais metais mūsų kainų lygis, maisto kainų lygis buvo 99 procentai Europos Sąjungos kainų vidurkio“, – pasakoja SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Visiems padėti nepavyksta
Išaugusių maisto kainų problemą puikiai mato „Maisto bankas“. Esą gyventojai vis dažniau prašo maisto.
„Matome ateinančius į mūsų atiduotuves žmones, kurie skundžiasi, kad negali įpirkti maisto. Jų pajamos nedidėja taip sparčiai, kaip maisto kainos. Žmonės prašo gauti paramą dažniau. Tie, kas pas mus paramą gauna, jie prašo tą paramą gauti dažniau“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
„Maisto bankas“ Lietuvoje remia apie 232 tūkstančius žmonių. Tačiau žmonių, kuriems reikia pagalbos maistu, šalyje dar daugiau.
„Anksčiau buvo kas devintas žmogus, kuris sakė, kad negali įpirkti maisto. Šiuo metu tyrimai rodo, kad tai jau yra kas septintas žmogus. Jeigu Lietuvoje gyvena 3 milijonai, tai kas septintas, tai yra daugiau nei mes gebam padėti“, – kalba S. Gurevičius.
Ekonomistai šiuo metu prognozuoja, kad maisto kainos artimiausiais mėnesiais didėti neturėtų, tačiau kartu priduria: ženklų, kad produktai ateityje ženkliai pigs, taip pat nėra.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
Man gerai, aš baigęs mokslus, turiu normaliai apmokamą darbą Lietuvoje, iš kurio dar galiu ir pasitaupyt, bet aš juk turiu tėvus, brolius, seseris, tetas, dėdes, senelius, draugus, pažįstamus kuriems daug sunkiau nei man ir pilnai suprantu juos. Tie žmonės dažnai dirba žymiai sunkiau, žymiai daugiau, bet dėl to, kad jų darbas nereikalauja popieriuko, viskas ką jie gauna tai sušiktas MMA. Kai kuriems išvis gal nepasisekė ir jie yra invalidai ar turi nedarbingumą.
Čia ne žmonių gebėjimo - negebėjimo dirbti ir užsidirbti problema. Tai valstybės problema ir būtent tų, kurie administruoja jos valdymą, negebėjimas pasirūpinti savo žmonių gerove. Seimo narys gaunantis 4000 alkano tikrai neužjaus.
