Tuo pat metu aiškėja, kad Rusijos pasiuntiniai jau šniukštinėja vietos, kur galėtų susitikti Vladimiras Putinas su D. Trumpu. Tarp variantų – Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Ukrainoje – trilijonų vertos iškasenos
Ar tai būtų mobiliųjų telefonų baterijos, ar dirbtinio intelekto revoliuciją varančios technologijos, ar toms technologijoms būtina elektros energija – viskam reikia iškasenų. Ypač brangių retųjų metalų. Ir naujajam Amerikos prezidentui, panašu, patiko mintis šių brangių žemės išteklių pasisemti Ukrainoje.
„Sakome Ukrainai, kad jie turi labai vertingų retųjų metalų. Norime už tai, ką siūlome, gauti garantiją. Norime garantijos. Nes suteikiame jiems pinigus. Suteikiame jiems įrangą“, – teigė D. Trumpas.
Paprastai tariant, D. Trumpas mainais į tolesnę paramą Ukrainai nori, kad ši Amerikai tiektų vertingas iškasenas. Ir šią mintį D. Trumpo smegenyse, panašu, pasėjo pati Ukraina. Mat dar pernai rudenį Kyjivas savo vadinamąjį „Pergalės planą“ kurpė taip, kad jis tiktų verslininkui D. Trumpui. Ir jau po susitikimo su D. Trumpu V. Zelenskis pasauliui pirmą kartą atskleidė, ką siūlo Amerikai ir kitiems sąjungininkams.
„Sudaryti specialų susitarimą dėl bendros Ukrainos kritinių resursų gynybos, bendro investavimo ir atitinkamo naudojimosi ekonominiu potencialu“, – teigė Ukrainos preentas Volodymyras Zelenskis.
O Ukraina tikrai turi, ką pasiūlyti. Dienraštis „Forbes“ užpernai paskaičiavo, kad to meto kainomis Ukrainoje glūdi iškasenų už mažiausiai 15 trln. dolerių. Ir jų vertė auga. Be didžiausių – anglies, granito, geležies rūdos ir druskos depozitų – Ukraina turtinga ir retųjų metalų – ličio, tantalo, niobio, cirkonio ir skandžio, atsargos laikomos valstybės paslaptimi. O po maskolių invazijos Kyjivas iš oficialių šaltinių net pašalino Ukrainos „Ateities mineralų“ žemėlapį.
Tiesa, yra štai toks – amerikiečių užsakymu Ukrainos analitikų sudarytas retųjų metalų žemėlapis.
„Ir ten yra milijardai, milijardai dolerių po žeme. Ir mes norime susitarti su Ukraina, kad jie atlygintų už tai, ką jiems suteikiame, savo retosiomis iškasenomis ir kitais dalykais“, – teigė D. Trumpas.
Karinė parama ir toliau vėluoja
Tik yra viena bėda: didžioji dalis vertingiausių iškasenų – per 70 proc. – yra Donecko, Luhansko ir Dnipropetrovskio srityje, kurių dalį maskoliai jau okupavo. Ir žengdami į priekį kontroliuos vis daugiau. Arba visu šiuo turtu galės naudotis Vakarai – jei padės Ukrainai labiau, nei padėjo iki šiol.
„Reuters“ analizė ir pokalbiai su JAV ir Ukrainos pareigūnais atskleidžia, kad iki lapkričio Vašingtonas spėjo perduoti Ukrainai karinės paramos tik už pusę pernai pažadėtos sumos. Pavyzdžiui iki gruodžio ukrainiečius pasiekė tik 30 proc. žadėtų šarvuotų mašinų:
„Dabar turime labai daug sugedusių mašinų. Sėdim, laukiam, nes neturime dalių jų remontui.“
Karinė amerikiečių parama vėlavo ir dėl J. Bideno dvejonių, ir dėl D. Trumpo bendražygių Kongrese ilgus mėnesius stabdyto paramos paketo.
„Kaskart, kai ko nors paprašome – gauname po 6–9 mėn., kai karas jau pasikeičia. Ir tai jau nedaro tokio poveikio, koks būtų, jei gautume laiku“, – teigė ginklų kontrolės komisijos vadovė Oleksandra Ustinova.
Tad ukrainiečiai tikisi ryžtingesnės Vašingtono paramos, kad galėtų sustabdyti maskolių puolimą ir terorą.
Tuo metu rusofašistai raketa vidury dienos atakavo Iziumą. Kliuvo vaikų reikalų tarnybai, Mokesčių inspekcijai ir kitoms įstaigoms. Žuvo mažiausiai 5 žmonės – tarp jų ir jauna nėščia moteris. Dar pusšimtį civilių maskoliai sužeidė, tarp jų vaikai. Aukų skaičius gali augti.
O žudydamas ukrainiečius Kremlius, panašu, jau šniukštinėja vietos galimam V. Putino ir D. Trumpo susitikimui. Amerikiečių žiniasklaida skelbia, esą Rusijos pareigūnai pastarosiomis savaitėmis tokios galimybės ieško Saudo Arabijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
