Prieš 16 metų sovietų kariškių pamėgtais automatais ginkluoti samdyti žudikai nutildė tuomet šalyje garsaus koncerno „Agora“ prezidentą Sigitą Čiapą ir jo vairuotoją. Teigiama, kad jis galėjo žinoti tamsiausius Kauno mafijos užkulisius.
Beveik du dešimtmečius visiems viskas buvo aišku: 1996 metų balandžio 5 dieną – Didžiojo penktadienio rytą – smogikų duetas juodos spalvos tuomet prabangiu laikytą BMW sušaudė automatų serijomis, kai jame sėdėjo S. Čiapas, už jo nugaros – sutuoktinė Jolanta Čiapienė, o vairuotojas ruošėsi uždaryti privataus namo kiemo vartus Kaune, Sargėnų gyvenvietėje.
Rinko informaciją apie mafiją?
Apie šią garsiąją bylą ne kartą buvo plačiai rašyta įvairiuose leidiniuose ir jau net mafijos laikus apžvelgiančiose knygose, tačiau tikrosios priežastys, dėl ko buvo nužudytas praeityje žinomas milijonierius S. Čiapas, vis dar neatskleistos.
Tokio svarbaus atsakymo nepavyko išgirsti net atidžiai stebint iki šiol Klaipėdos apygardos teisme tebenagrinėjamą plataus masto Kauno Daktarų gaujos nusikaltimų bylą.
Šiandien kruviniausias XX a. lietuviškos mafijos išpuolis prieš verslininką vėl prisimenamas, nes vienas buvęs S. Čiapo bendražygis pareiškė, kad 1984–1989 metais F. Dzeržinskio KGB aukštojoje mokykloje studijavęs kaunietis neva turėjo kompromituojamos informacijos apie anų laikų aukščiausius Kauno kriminalinio pasaulio autoritetus ir dėl to neteko gyvybės.
Anonimu panorusio išlikti šaltinio nuomone, S. Čiapas likus porai mėnesių iki žūties galėjo perduoti patikimų informatorių parengtą dosjė, kurioje buvo esą surinkta diskredituojama informacija apie tuomet šalyje klestėjusius Vilijampolės banditus ir jų verslo sandorius su oficialiais asmenimis.
Tačiau tokią versiją „Ekonomika. lt“ atsisakė patvirtinti tuomet aukštas pareigas einantys teisėsaugininkai.
Ugningos kalbos laidotuvėse
Šalia Kauno esančiose Karmėlavos kapinėse atsisveikinant su samdomų žudikų sušaudytu turtingu kauniečiu ir jo vairuotoju susirinko margaspalvė publika.
Specialiai iš Maskvos į laidotuves atvyko ir maždaug dešimties vyrų – buvusių čekistų – KGB įpėdinės FSB (Rusijos saugumo tarnybos) veteran, pagrindinio Rusijos politinio veikėjo Vladimiro Putino kolegų – grupė.
Ji ir šiandien turi didžiulę įtaką Rusijos prezidento administracijoje, šios šalies jėgos struktūrose, specialiosiose tarnybose ir finansinės bei ekonominės oligarchijos sluoksniuose.
Anksčiau jie su S. Čiapu tarnavo Kaune, Panemunėje dislokuotoje 7-ojoje divizijoje, kurios buvę auklėtiniai pasižymėjo senais ir glaudžiais saitais, draugiškumu.
Kaip šių eilučių autoriui pasakojo šią laidotuvių procesiją atidžiai stebėjęs vienas žmogus, vienas iš buvusių „kauniečių“ kariškių, atsistojęs prie S. Čiapo kapo duobės susirinkusiai miniai garsiai ištarė įsimintiną frazę: „Dabar Lietuvos žemės – po S. Čiapo žudikų kojomis…“
S. Čiapo bendramoksliai iš Maskvos susidomėjimą šia byla parodė iškart po verslininko nužudymo. Jau tomis dienomis vienas maskviečių prasitarė, kad nusikaltėliai peržengė visas ribas ir, jeigu mūsiškė policija bus bejėgė, jie patys suras žudikus.
Našlė kaltina H. Daktarą
Įdomiausia, kad dabar, praėjus 16 metų po sušaudymo, per kurį žuvo 2 žmonės, paaiškėjo, jog tikrųjų žudikų nepavyko surasti ir taip jie išvengs teismo.
Nors, Daktarų bylos tyrėjų surinktais duomenimis, Kauno šešėlinio pasaulio bosų kvietimu iš Baltarusijos atvykusį smogikų vadą pavyko nustatyti. Bet ir jis išvengs griežtos bausmės dėl šio amžiaus nusikaltimo, nes prieš dešimtmetį žuvo mįslingame eismo įvykyje Lenkijoje, o jo kirtą užduotį atlikę šauliai neatskleisti iki šiol.
Per šį žiaurų išpuolį tik dėl lemtingo atsitiktinumo išgyvenusi nužudyto verslininko sutuoktinė J. Čiapienė kalbėdama apie tai sugeba tramdyti ašaras.
1996-ųjų balandį palaidojusi savo vyrą ir trijų vaikų tėvą moteris šių metų sausį Klaipėdos teisme pirmąkart po ilgos pertraukos vėl prašneko apie tragišką įvykį: „Mano giliu įsitikinimu, vyro žmogžudystę užsakė Henrikas Daktaras, o viską organizavo Goga. (Egidijus Abarius, ilgus metus laikytas gaujos kasininku, – aut. past.)”
Lemtingas vizitas
Tik praėjus kelioms valandoms po S. Čiapo netekties J. Čiapienė apklausiama Kauno teisėsaugos atskleidė: „1995-ųjų pabaigoje pas mane apsilankė keli vyrai su H. Daktaru. Vienas jų aiškino, kad mano vyrui nieko nenutinka tik H. Daktaro dėka. Kad vyras turi daug priešų, kad visi labai norėtų ką nors padaryti, bet nuo to sulaiko H. Daktaras, kuris simpatizuoja mūsų šeimai...
Jie kalbėjo, kad su mano vyru neranda bendros kalbos, kad jie buvo pas jį, kalbėjo su juo kelias valandas. Kad jis su žvaigždėmis kalba, sakė, kad jie čia atėjo paskutinį kartą...
Jis aiškino, kad aš turiu su vyru susitarti, nes nieko nereiškia man ant galvos užmauti maišą, išvežti, ir nespėsiu nė cyptelti. Jie sakė, mes įspėjame, kad daugiau nebeateisime.
Jie reikalavo, kad aš pakviesčiau Sigitą, kad jis su jais bendrautų, kad jis negeras žmogus – bendrauja ne su jais, o su jų priešais, kurie kažkada juos „pasodino“. Taip kalbėjo H. Daktaras, kad vyras bendrauja su Sadecku (Alvydu, buvusiu aukštu kriminalinės milicijos darbuotoju, – aut. past.), kuris H. Daktarą kažkada „pasodino“. Ką jis, sako, į politiką mušasi? Kelis kartus pagrasino, kad čia jie atėjo paskutinį kartą.”
Kruizas su rinktine publika
Kokia komercine veikla buvęs KGB mokyklos auklėtinis S. Čiapas užsiėmė pastaraisiais gyvenimo metais, net jį stebėję teisėtvarkos pareigūnai teigė nežinantys. Šiandien buvę H. Daktaro bendražygiai teisme atvirai dėsto, kad jis kuravo ir kontrabandinio spirito verslą, kuriame aktyviai dalyvavo ir kauniečių kriminalinės „žvaigždės“.
Kaip žinoma, XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje spirito kontrabanda buvo rizikinga verslo niša, nes verslo konkurentais tapę apsukrūs verteivos ir banditai dažnai nesutardavo. Tokie konfliktai dažniausiai baigdavosi vienos pusės mirtimi.
Tačiau su aukštais anų laikų politikos, verslo veikėjais S. Čiapo vardas siejamas dažniau nei su komercija. Kad kaunietis galėjo tapti alkoholio verslo konkurentų auka, šiandien netiki ir artimai jį pažinoję asmenys iš teisėsaugos struktūrų.
Kadaise S. Čiapas palaikė ryšius ir su prieštaringai pagarsėjusios Kauno banditų įsteigtos bendrovės „Grand Queen“ savininkais. 1991-aisiais gegužės 2 dieną minėta kompanija organizavo 17 dienų kruizinę kelionę po Viduržemio jūrą.
Į šios turistinės grupės sudėtį, kurios didžiąją dalį sudarė „Grand Queen“ darbuotojai ir jų artimieji, buvo įtraukti ir S. Čiapas su žmona, tuometinės įmonės „Raras“ direktorius Vladas Laurinavičius, pravarde Laurytė, su žmona, tuo metu „Inovacinės firmos Init“ komercijos direktorius Gintaras Skobas, šiandien kaltinamas dvigubos žmogžudystės užsakymu. Jų kompanijoje sukinėjosi ir tuometinis Lietuvos taupomojo banko (LTB) Kauno Centro skyriaus valdytojas Eugenijus Šukys bei jo žmona.
Šios kelionės išlaidos siekė 44 350, 5 tuometinių rublių.
Verta pastebėti, kad LTB skyriams tik nuo 1991-ųjų buvo suteikta teisė duoti kreditus. Tolesni įvykiai anų dienų Kauno versle, kuris buvo glaudžiai susipynęs su kriminalinio pasaulio šulais, parodė, kad E. Šukio įtraukimas į šią keliautojų grupę negalėjo būti atsitiktinis, nes jau tų pačių metų birželio 27-ąją įmonei „Grand Queen“ bankininko vadovaujamas LTB Kauno Centro skyrius suteikė net 2 mln. rublių kreditą.
FAKTAI: Nutildė 44 šūviais
1996 m. balandžio 5 d. apie 8 val. 10 min. Kaune, Sargėnuose, S. Čiapui, J. Čiapienei ir vairuotojui Vincui Varnui išvažiavus automobiliu BMW 535 iš nuosavo namo kiemo Obelynės gatvėje ir sustojus prie 23-ojo namo staiga privažiavo žalios spalvos automobilis „Volkswagen Golf” su pritvirtintais registracijos numeriais CKH 884.
Tyrėjų nenustatyti asmenys į S. Čiapą, sėdėjusį priekinėje automobilio keleivio vietoje, J. Čiapienę, sėdėjusią ant galinės sėdynės, V. Varną, stovėjusį prie automobilio, pasipylė šūviai iš automatų AK–74 ir AKMS.
Žudikams iššaunant 55 šūvius S. Čiapui buvo padaryti 44 šautiniai sužalojimai. V. Varnas nuo patirtų šūvių taip ir neatgavęs sąmonės mirė ligoninėje tą pačią dieną 14 val. 30 min.
J. Čiapienė spėjo per šūvius pargriūti ant automobilio grindų, jai dėl lengvo kūno sužalojimo trumpam sutriko sveikata.
Apie S. Čiapo praeities verslą ir santykius su Kauno Daktarų gauja plačiai skelbiama abiejose žurnalisto D. Dargio knygose „Tikroji Daktarų istorija“ ir „Kruvinasis mafijos maršrutas“.
