Diskusijoje dalyvavo „All Media Lithuania“ generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė, SEB Lithuania vadovė Sonata Gutauskaitė – Bubnelienė ir „Vinted“ inžinerijos direktorius Vytautas Ašeris. Pirmiausia kilo klausimas, ar teisingai buvo pristatyti pašnekovai: pirmiausia įvardintos moterys kalbėtojos ir tik po to vyras.
V. Ašeris šį klausimą nuleido juokais, sakydamas, kad diskusijos dalyviai apie tai kalbėjo ir prieš prasidedant pokalbiui, esą apskritai nereikia laikytis binarinio požiūrio, kad egzistuoja tik dvi lytys.
Moterys komandoje – didelė vertė įmonei
Netrukus diskusijos dalyviai ėmėsi diskutuoti įmonėms itin aktualiu klausimu, ar lygybė ir įvairovė duoda finansinę grąžą.
„Kalbant apie tas komandas, kuriose bent 30 proc. moterų dalyvauja verslo sprendimo priėmimuose, tokios įmonės turi didesnį potencialą sugeneruoti didesnį pelną akcininkams. Tai aš sakyčiau, nėra čia burtų, čia visi faktai ant stalo“, – sako SEB Lithuania vadovė Sonata Gutauskaitė – Bubnelienė.
„Moterys vadovės labiau realybę priima tokią, kokia ji yra, ir tai leidžia priimti racionalesnius sprendimus. Ir kitas dalykas, kas, manau, kultūriškai labai aktualu šiandien, tai yra autentiškumas. Jis šiuo atveju reiškia, kad asmeninės savybės nesiskiria nuo tavo demonstruojamų lyderio įgūdžių“, – komentavo L. Blaževičiūtė.
Ji tai iliustravo savo asmeniniu pavyzdžiu ir papasakojo, kad kai pradėjo vadovauti didelei komandai žmonių tebuvo 27-erių metų, bet papildomai tuo metu dirbo su koučere, kuri jai davė vertingų patarimų.
„Ji man po kelių susitikimų sako, kodėl tu stengiesi kopijuoti vyrus, kodėl tu stengiesi atrodyti ir kalbėti kaip vyras, tu, kokia esi, ir yra geriausios tavo savybės“, – kalbėjo L. Blaževičiūtė.
Pasak jos, tai galioja visiems žmonėms: geriausiai sekasi dirbti tuomet, kai asmeninės ir vadovavimo savybės viena kitą papildo, tad ir įvairovė padeda pamatyti skirtingus sprendimo būdus ir galimybes.
Ar moterų kvotos vadovaujamose pareigose – sprendimas?
Kartu L. Blaževičiūtė uždavė klausimą susirinkusiems, ar diskusijoje esantys žmonės pritaria iniciatyvai, kad lygus moterų ir vyrų skaičius turėtų būti įteisintas kvotomis. Tik nedidelė susirinkusiųjų dalis pakėlė rankas.
„Pokytis turi būti natūralus, labai organiškas“, – apibendrino L. Blaževičiūtė.
Tose valstybėse, kur moterų kvotos vadovaujančiose pareigose buvo įteisintos oficialiai, moterys šias pareigas užėmė sparčiau, tačiau ne visais atvejais tai pasiteisino.
Kitaip tariant, vadovaujančiose pareigose pirmiausia turi būti profesionalai, kurie būtų pasirenkami nepriklausomai nuo to, kokios lyties jie yra: vyrai ar moterys. Taip pat nėra svarbu seksualinė orientacija, tautybė, šeimyninė padėtis, religinės pažiūros ir t.t.
Kodėl viskas prasideda namuose ir vaikiška knyga – stereotipų rinkinys
Kalbėdami apie lygybę ir įvairovę visuomenėje, diskusijos dalyviai sutiko, kad labai svarbu kovoti su stereotipais, nes jie gali lemti, kad mergaitės ir moterys save laikys mažiau pajėgiomis užimti vadovaujamas pareigas.
V. Ašeris sako, kad pirmiausia požiūris į save ir į aplinkinius formuojasi šeimoje ir pateikė labai aiškų pavyzdį, kaip kartais nutinka, bet svarbiausia – padaryti išvadas ir išmokti pamokas.
„Vaikystėje prasideda viskas. Aš save kaip blogą pavyzdį naudoju. Sūnui buvo 3 metai, dabar 6, migdžiau, jis verkė, aš pavargęs ir leptelėjau „neverk, būk vyras“. O sūnų mes auginam taip, kad jeigu yra kas neaišku, klausk. Jis sako, „tėti, o jei aš verkiu, aš moteris?“ – prisiminė jis.
V. Ašeris sako, kad jis sūnui paaiškino, kad nesąmonę pasakė, bet prisipažino, kad skaitydamas knygą „Ką žmonės dirba visą dieną?“ turi pasukti galvą, kaip istorijas knygoje perpasakoti, kad jos nebūtų stereotipinės.
Vienas pavyzdžių iš knygos: tėtis paliko mamai pinigų, kad ji sutvarkytų namus ir pagamintų valgyti.
„Na, ir dabar variantai: A. Skaityti toliau, nesijautrinkime. B. Skaityti, bet sakyti, kad gali būti atvirkščiai, mama išėjo, paliko pinigų tėčiui. C. Sudeginti savo knygą ir dar nueiti kaimyno knygą sudeginti“, – pasako V. Ašeris.
Jis apibendrino, kad dažniausiai taiko variantą B, nors dažnai girdi iš pažįstamų, kad norisi imtis varianto C.
„Šita knyga ir man kelia stresą, nes kiekvieną kartą pradedi galvoti, kaip čia dabar improvizuoti, nes ji visiškai yra stereotipų vadovėlis“, – pridūrė L. Blaževičiūtė.
Moterų atlyginimai – mažesni nei vyrų
Vis tik labai svarbu kovoti ne tik su stereotipais, bet ir kalbėti apie problemas, su kuriomis moterys susiduria kasdien, net ir būdamos savo srities profesionalės.
„Yra dalykų, kurių visuomenė tiesiog nežino, pavyzdžiui, moteris, kuri du kartus išeina motinystės atostogų, jos atlyginimas nuo vyro tose pačiose pareigose, su tokia pačia patirtimi, pradeda atsilikti 20 proc. ir niekada nepasiekia jo algos. Yra toks terminas „motinystės bausmė“. Tai ar mes tą žinome?“ – kalbėjo ji.
Nors moterų ir vyrų atlyginimai jau skelbiami ir viešai, tai yra tik vienas iš žingsnių ilgame kelyje, kurį dar planuojama nueiti siekiant lygybės Lietuvoje.
„Lietuvoje vyksta geras pokytis, ypatingai, didelėse, tarptautinėse įmonėse, taip pat ir valstybinėse įmonėse vadovaujančiose pozicijose yra vis daugiau moterų. Matome vadoves ir pačiose aukščiausiose pozicijose valstybėje. Tikrai vyksta geras pokytis, bet jis galėtų būti dar spartesnis“, – apibendrino L. Blaževičiūtė.
Ketvirtadienį SEB būstinėje pristatytas privataus kapitalo fondų valdytojus vienijančios organizacijos LT VCA ir asociacijos „Lyderė“ bendras projektas „Lyderės valdybose“. Projekto tikslas – pasiekti, kad įmonių valdybose būtų daugiau įvairovės, jos veiktų geriau. Todėl inicijuotas projektas, kuriuo siekiama didesnio moterų į(si)traukimo į įmonių valdybų lygmenį. Išsamiau apie projektą skaitykite čia.
