Kol septynerius metus buvo vien kalbama apie viešojo logistikos centro prie Klaipėdos steigimą, apylinkių žemė perėjo į privačias rankas, o laisvojoje ekonominėje zonoje ir už jos atsirado aibė logistikos centrais besivadinančių sandėlių.
Vyriausybėje, Susisiekimo ministerijoje ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje (KVJUD) pastaruoju metu sukasi bene trečias diskusijų dėl Klaipėdos viešojo logistikos centro (KVLC) ratas, primenantis utopinę idėją apie Amžinąjį variklį (Perpetum mobile), kurio neįmanoma sukurti dėl trinties. Šiuo atveju trukdo interesų trintis.
Anksčiau visi pasisakydavo už skirtingų transporto rūšių jungties centro būtinybę. Dabar vieni dar kalba apie tai, kur rasti jam vietos, o kiti jau klausia - kam to reikia? Esą šią funkciją atlieka ir pats Klaipėdos uostas dabartinėje teritorijoje, ir Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ).
Steigti logistikos centrą įpareigota KVJUD. Tačiau ankstesnės Vyriausybės pasirinkimas gali keistis, jei KVLC teritorija neturės artimo ryšio su uostu.
Besvarstant priaugo medžių
2004 metais Vyriausybės nutarimu sudaryta Susisiekimo ministerijos Viešųjų logistikos centrų plėtros ir veiklos priežiūros komisija, kaip matyti iš ankstesnių ir pernykštės ataskaitos, atliko daug biurokratinių darbų, bet planuoto rezultato nepasiekė.
"Kadangi ilgai truko diskusijos tarp mokslininkų, transporto ir verslo ekspertų, savivaldybių bei apskričių atstovų ir buvo neprieita prie bendros nuomonės dėl viešųjų logistikos centrų steigimo principų, viešųjų logistikos centrų projektai nepradėti įgyvendinti. Darbai pajudėjo, kai 2007 metais viešųjų logistikos centrų steigimo klausimas buvo pripažintas vienu iš prioritetinių. Siekiant subalansuotos ilgalaikės Lietuvos transporto sistemos plėtros, 2007 metų vasario 21 dienos susisiekimo ministro įsakymu patvirtintas preliminarių transporto sektoriaus projektų, finansuojamų Europos Sąjungos struktūrinėmis paramos lėšomis 2007-2013 metais, sąrašas. Į jį buvo įtraukti ir viešųjų logistikos centrų projektai bei numatytas finansavimas", - finaliniame 2008 metų raporte reziumavo ankstesnė komisija.
Apsispręsta, kad pietinėje Klaipėdos miesto dalyje, visai šalia Draugystės geležinkelio stoties ir uosto, iki 2011 metų pabaigos valstybės ir ES struktūrinių fondų lėšomis bus įrengta KVLC infrastruktūra - aikštelės, automobilių keliai ir geležinkeliai. O ten įsikursiančios privačios bendrovės pasistatys terminalus ir sandėlius. Atsižvelgiant į tai projektuojamas pietinis išvažiavimas iš uosto, planuojama iškelti Klaipėdos vandenvietę.
Vyriausybės nutarime numatyta, kad KVLC gali užimti iki 336,5 hektaro. Tam reikėtų iškirsti apie 200 hektarų miškais vadinamų teritorijų, apaugusių medžiais ir krūmais, išpirkti privačios žemės sklypų prie geležinkelio. Tokiai nuostatai priešinasi Aplinkos ministerija, miškininkai ir kai kurie Klaipėdos rajono gyventojai.
Ieškos kitų vietų
Susisiekimo ministerijos vadovybė mano, kad ankstesnės Vyriausybės nutarimas priimtas skubotai. Nors jis kol kas neatšauktas, šįkart pradėtas parengiamųjų darbų etapas vadinamas teisinės bazės tobulinimu. Naujos sudėties darbo grupės vadovu paskirtas viceministras klaipėdietis Rimvydas Vaštakas. Į ją įtraukti Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava", Lietuvos nacionalinės ekspeditorių asociacijos "Lineka", Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos, Lietuvos logistikos asociacijos, bendrovės "Lietuvos geležinkeliai", KVJUD atstovai.
R.Vaštako siūlymu, KVJUD kartu su Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėmis, Klaipėdos apskrities atstovais turi svarstyti ir alternatyvias KVLC vietas. Jo manymu, būtina atsižvelgti tiek į vietos gyventojų, tiek į savivaldos interesus.
KVJUD rinkodaros direktorius Artūras Drungilas po tokio pasitarimo LŽ sakė, kad ankstesnė vieta, prie Draugystės stoties ir uosto, parinkta rengiant bendrą Lietuvos logistikos centrų planą. Šiuo metu kuriama techninė užduotis rangovui atlikti detalią KVLC alternatyvų analizę.
"Anksčiau buvo laisvos valstybinės žemės apie 50 hektarų, dabar visai nėra, išskyrus mišką. Visur kitur aplinkui žemė taip pat privati. Nauja studija turėtų atsakyti, kuri vieta tinkama. Pagal tai bus apskaičiuota, kiek prireiks lėšų žemei išpirkti", - pažymėjo A.Drungilas.
Paklaustas apie diskusijų pobūdį jis teigė, jog Klaipėdos rajono merui ir miškininkams atrodo nepriimtina numatyta vieta, o Klaipėdos savivaldybė reikalauja, kad būtų laikomasi teritorijų planavimo dokumentų ir kad apskrities administracija pakoreguotų bendrąjį planą. Kitiems kyla klausimų, kas valdys KVLC, ar toks objektas išvis reikalingas?
Interesų konfliktas?
Nors daugeliui klaipėdiečių viceministro R.Vaštako įsitraukimas į Klaipėdos uosto reikalus atrodo natūralus ir logiškas, kiti svarsto, ar tai neprieštarauja ankstesniam jo pažadui vengti interesų konflikto. Paskirtas viceministru R.Vaštakas garantavo, kad dėl to, jog pats yra vadovavęs uosto įmonei, ministerijoje atsakys už oro ir pašto sritį, į uosto reikalus nesivels.
Prieš keletą metų R.Vaštakas buvo laivų krovos bendrovės "Klaipėdos Smeltė" vadovas ir tuo metu planavo greta esančioje buvusios "Progreso" įmonės 17 hektarų teritorijoje pastatyti logistikos centrą bei investuoti į jį iki 30 mln. JAV dolerių. Tiesa, pernai bendrovės savininkai pasikeitė ir dabar jokių planų dėl "Klaipėdos Smeltės" logistikos centro lyg ir negirdėti.
Dar anksčiau logistikos centrą Klaipėdos LEZ teritorijoje nesėkmingai mėgino steigti danai, tokį sumanymą Smeltės pusiasalyje ne kartą dėstė ir uosto įmonės. Tačiau privati iniciatyva, gailint valstybinės žemės, niekada nebuvo skatinama. Dabar, kai liko tik privati žemė, sudaroma verslo atstovų komisija ir diskutuojama, ką reiškia sąvoka "viešas".
Vida BORTELIENĖ
