Konferencijoje dalyvaujantys socialinės globos namų vadovai, neįgaliųjų ir vaikų nevyriausybinių organizacijų vadovai negailėjo kritikos metų metus neišspręstoms problemoms. Ministerijų bei Seimo atstovai pateikė naujausią informaciją apie pertvarkos rezultatus ir dabartinę situaciją.
Poreikis auga, priešiškumas nemažėja
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė pasakojo, kad dalis specialistų, kurie dalyvauja deinstitucionalizavimo procese nežino, kaip turi vykti pertvarka. Ji priminė atvejus, kai specialistai ir politikai buvo vežami į globos institucijas, kad pamatytų tikrąjį vaizdą.
R. Šalaševičiūtė priminė, kad šiuo metu Lietuvoje veikia 52 socialinės globos namai, skirti suaugusiems su negalia, o juose gyvena 6,9 tūkst. žmonių. Lyginant statistiką su 2011 m., tada veikė 36 stacionarios įstaigos ir buvo 800 suaugusių žmonių su negalia mažiau.
Jos teigimu, vykdant pertvarką, nepakanka žmones tik apgyvendinti kitur. O daugiausiai problemų kyla dėl regionuose esančio specialistų, globėjų trūkumo bei dar egzistuojančio visuomenės pasipriešinimo kaimynystei su globojamais ar neįgaliais vaikais.
Seimo narė priminė Vilkaviškio miesto atvejį, iš kurio sulaukė 1800 žmonių parašų, pasisakančių prieš tai, kad į mieste esantį namą būtų atkelta dalis suaugusių žmonių su negalia iš socialinės globos namų. Neva, darbuotojai patys bijotų gyventi šalia tokių žmonių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tikino pats lankęsis ir bendravęs su Vilkaviškio savivaldybės atstovais dėl tokios bendruomenės pozicijos. „Žmonės nebuvo tinkamai paruošti, apšildyti, todėl ta reakcija tokia, bet tikiu, kad tai įmanoma pakeisti“, - portalui tv3.lt sakė ministras.
Siekia išleisti į laisvę
Tiek konferencijos dalyviai, tiek valdžios atstovai tikino, kad globos namuose ar šeimos namuose negalią turintys žmonės trokšta pilnaverčio gyvenimo ar bent jau matyti daugiau, nei keturias sienas. Ir dabar veikiančias globos institucijas vadina savotiškais kalėjimais.
„Turime grąžinti skolą negalią turintiems vaikams ir suaugusiems. Globos namai po kalėjimo – labiausiai nehumanizuotos vietos, ten yra prarandamas žmogiškumas. Dalis globos įstaigų vis dar ir yra tokie, sukurti sovietinės tvarkos – už gyvenviečių, kur žmones yra uždaryti, kad nejudėtų po apylinkes.
Juolab, kad dar beveik du šimtai žmonių laukia eilėse, kad patektų į šias įstaigas. Iki šiol nebuvo esminio proveržio. Kalbant apie pertvarkos projektą, pradėtą 2014 m., tai jau padaryti 26 įstaigų pertvarkos planai ir dabar jie derinami su savivaldybėmis. Išbandytos ir dabar jau veikia kelios programos. Noriu priminti, kad dar virš 17 tūkst. negalią turinčių žmonių lanko dienos centrus“, - kalbėjo L. Kukuraitis.
Jo teigimu, vienas iš tikslų yra žmones perkelti į bendruomeninius namus, grupinio gyvenimo namus.
Patenka ten, kur yra vietų
Kritikos dėl žmonių siuntimo į tokias vietas, kur yra vietos, negailėjo organizacijų atstovai. Kaip pasakojo pats Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis, į sutrikusio vystymosi kūdikių namus iki šiol patekdavo ne tik tie, kuriems iš tiesų reikėjo pagalbos.
„Lietuvoje yra penki sutrikusių vystymosi kūdikių globos namai. Visgi, dalis vaikų 2017 m. pateko ne tie, kuriems iš tiesų priklausė. Tokią situaciją pavyko pagerinti, net 47 proc. kūdikių per metus nepateko į šiuos namus“, – sakė A. Šešelgis.
Jam antrino ir Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus, priminęs apie dar vieną situaciją: „Pirmiausia reikia nustoti siųsti žmones į tokias globos įstaigas“. Jis pasakojo, kaip į Kaišiadorių rajone esantį centrą atsiuntė vyrą iš Vilniaus. Nes sostinėje jam nebuvo vietos.
Tą pačią problemą priminė ir kelis dešimtmečius Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijai „Viltis“ vadovaujanti Dana Migaliova.
„Daugybę metų matau nesikeičiančią situaciją ir tas pačias problemas. Kada pagaliau bus paskelbtas moratoriumas, kuomet baigsis apgyvendinimas ne savo bendruomenėje, o dideliuose centruose. O kur dar 40 tūkst. neįgaliųjų, kurie prižiūrimi namuose, neturintys galimybės dienos centruose lankytis“, – priminė D. Migaliova.
L. Kukuraitis tikino, kad spaudimas yra dvipusis, vieni nori greitesnių pokyčių, kiti – neskubėti, kol nėra paruošta sistema.
Yra teigiamų pokyčių
Konferencijoje dalyvavę atstovai dalinosi ir gera patirtimi apie žmones, gyvenančius grupiniuose gyvenimo namuose. „Vaikų ir paauglių socialinis centro“ direktorė Jurgita Pūkienė pasakojo apie palydimąją jaunuolių nuo 16 m. globą.
„Jie apgyvendinti po šešis butuose ir jie pasikeitė kardinaliai, tapo savarankiški, atsakingi. Jie mokosi gyventi išėję iš sistemos, nes už viską yra atsakingi patys. Panašiu pavyzdžiu dalinosi ir Kėdainių socialinės globos namų direktorė Audronė Kasperavičienė ir Vilijampolės socialinės globos namų direktorė Zita Verbavičienė.
