Jelena pasakoja, kad jos seserį prieš dvejus metus ištiko išeminis insultas.
„Išrašant iš ligoninės į namus parašyta – būklė be dinamikos, ligoniui reikalinga nuolatinė priežiūra. Gavau 1 lygio slaugą, todėl, kad sesuo negalėjo nieko daryti pati. Ji buvo, pagal BARTHEL lentelę, pripažinta visiškai priklausoma nuo kitų žmonių.
Šiais metais man reikėjo pratęsinėti slaugą. Ir ką jūs galvojat! Gavau 2 lygio slaugą. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT) 2 skyriaus vedėja man pasakė, kad pagal klausimyną sesei neužteko 4 balų iki 1 lygio slaugos.
Aš peržiūrėjau naująjį klausimyną, ir ką jūs galvojat, nesvarbu, kad ligonis yra pilnai fiziškai bejėgis, jis dar turi nekalbėti, negirdėti ir nematyti“, – emocijų redakcijai atsiųstame laiške neslėpė moteris.
Ji pasakojo, kad jei sesuo atsako į paprastus klausimus, žino, koks yra jos vardas, vadinasi, – atmintis yra.
„Kitas klausimas – kiek bus 5+5, ji taip pat atsakė teisingai – 10. Esmė ta, kad po insulto pas mano seserį liko atmintis, kokia buvo iki ligos. Tačiau dabarties pas ją nėra.
Kiekvieną dieną aš jai iš naujo pasakoju, kas su ja atsitiko, kur jai atlikti gamtinius reikalus, paaiškinu, kas yra sauskelnės. Sesuo nei karto per dvejus su puse metų nepasakė, kad ji negali vaikščioti – ji to nesupranta, gyvena savo įsivaizduojamame pasaulyje, kur ji vaikšto, augina vaikus (savo vaikų ji niekada neturėjo ir neturi), važinėja mašina – priima savo realybę už tikrovę.
Bet kada aš prie jos prieinu – ji mane atpažįsta. Pradžioje, aš bandžiau sesei paaiškinti, kad tai nėra tikrovė, bet vėliau pamačiau, kad tai beprasmiška, jos smegenys blokuoja ir, kad ji visiškai bejėgė. Gal taip yra, kad jai būtų lengviau gulėti. Už tai, kad mano sesuo žino mano vardą ir gali pasakyti kiek bus 5+5, vadinasi ji turi atmintį?!
Sesuo kalba nesklandžiai, atskirais žodžiais, lėtai, bet kalba. Girdimąją informaciją supranta tik paprastai išreikšta sakytine kalba, reaguoja lėtai, reikalinga kitų asmenų pagalba. Bet vis tiek ji girdi, stengiasi atsakyti į klausimus, vadinasi bendrauja. Ir nesvarbu, kad sesuo visiškai bejėgė – prikaustyta prie lovos, kad jai reikalinga slauga 24 val. per parą, kad išrašant iš ligoninės gydytojai parašė, kad jos būklė kraštutinai sunki, ligonė nepraėjo klausimyną, nors klausimyną praveda nekvalifikuotos mergaitės iš socialinės tarnybos, kurios nesugeba kvalifikuotai pastatyti klausimą ir iš to padaryti išvadas“, – skundėsi Jelena.
Tvarką pakeitė dar vasarą
Kaip ji pabrėžė, nuo šių metų liepos 2 d. pasikeitė specialiųjų poreikių nustatymo tvarka.
NDNT nuo šiol pirmojo lygio slaugos poreikį nustato asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, visiškai apribojant jo savarankiškumą, galimybes orientuotis, judėti, ir kuriam reikalinga nuolatinė 8 valandų per parą ar ilgesnės trukmės slauga.
„Pasirodo, to neužtenka. Ligonis dar turi nematyti, negirdėti, nekalbėti ir neturėti atminties.
Jeigu mano ligonė sesuo nepraėjo klausimyno, vadinasi į pirmojo lygio slaugos poreikį iš viso nėra pretendentų. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nutarė iš viso panaikinti pirmojo lygio slaugos poreikį. Šį klausimyną gali praeiti tik žmogus, kuris turi būti komos būsenoje. Pilnas absurdas, kitaip nepasakysi“, – piktinosi ji.
Moteris sakė pateikusi skundą, kad su tokiu sprendimu nesutinkanti.
„Parašiau, kad NDNT į mano namus atsiųstų komisiją. Bet NDNT 2 skyriaus vedėja pasakė, kad jiems uždraudė siųsti komisijas ir kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl papildomų dokumentų pateikimo“, – pasakojo ji.
Tačiau, moters tvirtinimu, tai yra neteisybė.
„NDNT, vertindama asmens specialiuosius poreikius, turi teisę:
<... 27.1. pasitelkti ekspertus ir konsultantus, gauti funkcijoms atlikti būtiną informaciją iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitų valstybės institucijų. ...>
<...13. NDNT per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos:
13.1. esant reikalui, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą į NDNT specialiesiems poreikiams nustatyti arba pateikė duomenis per ESPBI IS arba kitu elektroniniu būdu, dėl galimybės susipažinti su asmens ambulatorinėje kortelėje (forma 025/a) esama medicinine informacija ir (ar) dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo, taip pat į kitas institucijas dėl papildomos informacijos, susijusios su specialiųjų poreikių nustatymu, pateikimo, jei gauti medicininiai dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka; ...>, bet NDNT kategoriškai nenori tai daryti, sakydami, kad viską skaičiuoja kompiuteris ir antrą kartą bus toks pat rezultatas. Ir pasakykite man, kur yra teisybė!“ – dėstė Jelena.
Tikrino ne tie?
NDNT, paprašyta pakomentuoti situaciją, pabrėžė, kad senatvės pensijos amžių sukakusių asmenų klausimyną nuo š. m. liepos 1 d. pildo ne NDNT, o gyvenamosios vietos savivaldybės paskirtas socialinis darbuotojas.
„Tokia socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatyta tvarka siekiama, kad asmens savarankiškumo galimybės būtų įvertintos kuo objektyviau – socialinis darbuotojas geriau pažįsta gyvenamosios vietos žmones, be to, pildydamas klausimyną išsiaiškina to asmens poreikius, kad vėliau jam būtų galima suteikti reikiamą socialinę pagalbą“, – rašoma portalui atsiųstame atsakyme.
Taigi ir minėtuoju atveju klausimyną atlikęs socialinis darbuotojas.
„Jei asmuo į klausimus dėl sveikatos būklės pats atsakyti negali, tai gali padaryti jo atstovas. Po šiuo klausimynu pagal nustatytą tvarką (kad jis užpildytas teisingai) turi pasirašyti tiek socialinis darbuotojas, tiek pats asmuo (atstovas). Minimu atveju klausimyną pasirašė socialinis darbuotojas ir moterį atstovaujanti jos sesuo“, – aiškino NDNT atstovai.
Kaip informavo tarnyba, asmeniui nesutinkant su NDNT teritorinio skyriaus sprendimu, pastarąjį per 30 kalendorinių dienų galima apskųsti tarnybos direktoriui.
„Šiuo atveju šia teise buvo pasinaudota. Todėl šiuo metu yra atliekamas pakartotinis vertinimas ir šį trečiadienį yra numatytas vizitas į pacientės namus, vertinimas, kurio metu į pacientės namus atvyks NDNT specialistai ir minėtas klausimynas bus užpildytas iš naujo, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ir NDNT atstovui“, – informavo NDNT.
Turėdami naujo klausimyno rezultatus Sprendimų kontrolės skyrius žada priimti sprendimą dėl minimos pacientės specialiųjų poreikių vertinimo.
„Jei asmuo (jo atstovas) nesutinka ir su Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimu, paaiškiname, kad jei nesutinkama ir su šiuo sprendimu, jį galima apskųsti ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai – Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Taip pat norėtume paaiškinti, kad teisės aktai nustato, kad už pateikto siuntimo į NDNT ar duomenų teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas, už konkrečios konsultacijos išvados teisingumą – konsultaciją suteikęs ir išvadą parengęs gydytojas specialistas, už klausimyno užpildymo teisingumą senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims – savivaldybės darbuotojas ar įgaliotas darbuotojas, užpildęs klausimyną. NDNT skyriaus, kuriame vertinami specialieji poreikiai ir priimamas sprendimas, vadovas atsako už sprendimo dėl specialiųjų poreikių teisingumą“, – informavo tarnybos atstovai.
