„Žinoma, jeigu puikiai atrodytų ir šoktų, bet būtų keliais centimetrais žemesnė, vistiek priimtume, – pažymi pašnekovė, – Į mūsų komandą stengėsi patekti mergina, kuri buvo išties lanksti, neblogai judėjo aikštelėje, tačiau privalėjome jai pasakyti, kad numestų šiek tiek svorio. Ji pati žinojo šią problemą, labai stengėsi, tačiau jai taip ir nepavyko. Į veidą daug dėmesio nekreipiame – šiuolaikinėmis priemonėmis galima viską sutvarkyti. Svarbiausia yra tilpti į mūsų kostiumėlius. Nediskriminuojame žmonių, tiesiog tai yra sportas, kurį atstovauja gražūs žmonės. Išeiname prieš didžiulę minią, tad išvengti kritikos sunku. Be to, norime plėstis, šokti ir užsienyje, dėl to reikalavimai tik griežtėja“.
Visgi vien geros išvaizdos nepakanka. Progą patekti į komandą reikia užsitarnauti. Merginoms kartas nuo karto rengiamos atviros treniruotės, kuriose joms siūloma pasidomėti „Lietuvos ryto“ šokėjų veikla. „Jeigu susidomi, kiekviena yra kviečiama užsirašyti į vadinamos antrosios komandos treniruotes. Už jas mokamas mėnesinis mokestis. Kuomet išmoksta visus mūsų šokius, pasiekia mūsų lygį, galime ją pakviesti į pagrindinę komandą“, – pasakoja pašnekovė.
Šioje grupėje šoka ir socialinių tinklų žvaigždė Monika Šalčiūtė. „Kas žino, gal jai pavyks patekti į mūsų komandą. Ji labai stengiasi, mokosi, tačiau visoms merginoms taikomi tie patys reikalavimai. Kol kas jai dar reikėtų padirbėti ties šokio technika“, – išduoda mergina.
Sigita šio sporto ėmėsi dar paauglystėje. Nuo šešerių šokusi pramoginius šokius, sulaukusi šešiolikos juos iškeitė į sunkias treniruotes krepšinio palaikymo komandoje. Pašnekovė atskleidė, kad intensyvi praktika ir profesionalumas lėmė tai, kad jau keletą metų ši grupė nebeprivalo samdyti jokio vadovo. „Šokius kuriame pačios. Mums jau sunkiai kas nors galėtų padėti. Visos griežtai žiūrime į šį darbą“, – tvirtina Sigita.
Net jeigu „Lietuvos ryto“ krepšininkams netenka tiek daug rungtyniauti, merginos sporto salėje dirba uoliai. Treniruotės, kurios paprastai vyksta nuo pusantros iki dviejų valandų, sekina ir net gi gali pakenkti sveikatai. „Jaučiamės įsipareigojusios prieš žiūrovą, tad nuolat atsinaujiname: nauji drabužiai, šokiai, pasirodymai. Visada norisi išlaikyti tobulėjimą. Dėl to ir treniruočių labai daug. Jeigu laukia rungtynės, prieš jas intensyvioms treniruotėms be jokios pertraukos galime skirti ir dvi savaites. Paskui pradedi jausti, kaip silpsta sausgyslės, viską skauda. Taip galima ir traumą patirti“, – svajojančias apie šią profesiją perspėja Sigita.
„Per sena šokiams“?
Šokių aikštelėje egzistuoja ir amžiaus cenzas. „Lietuvos ryto“ palaikymo komandos šokėjų amžius siekia 27-erius metus. Nors Sigita dar vos 23-jų, ji jau dabar sulaukia komentarų – „Ar ne per sena?“. „Aš jau gana ilgai čia šoku, todėl visiems atrodo, kad jau ir amžius atitinkamas. Visgi mažai kas žino, kad palaikymo komandoje šoku nuo šešiolikos“, – šypteli pašnekovė.
Tačiau net ir bėgantis laikas merginos negąsdina. Ekonomikos ir politikos bakalaurą turinti Sigita jau įsitvirtino Lietuvos Krepšinio Lygoje. Čia dirba projektų vadove, tačiau prisiliečia ir prie administracijos bei marketingo. „Kadangi mūsų komanda nedidelė, turime didelę laisvę dirbti ir ties kitomis sritimis“, – išduoda Sigita, kuri šokius nustumia į antrą ar net trečią eilę.
„Tai ne pagrindinė veikla, o geriausias laiko praleidimo būdas. Jaučiuosi daranti kažką su tikslu, ne šiaip sporto klube dviratį minanti. Be to, čia visada labai gera atmosfera. Visos taip puikiai sutariame, kad susitikusios pamirštame rūpesčius, atsipalaiduojame. Ateini į treniruotę prastos nuotaikos, o išeini visada puikios“, – tvirtina šokėja.
Mergina džiaugiasi ir darbu, ir hobiu, tačiau neatmeta galimybės pasukti ir visai kita linkme: „Nežinia, kas nutiks pasibaigus sezonui. Pastaruoju metu gyvenimas man vis atneša naujų išbandymų, progų pasireikšti. Galbūt išvyksiu gyventi svetur... Mano svajonių miestas yra Niujorkas. Kas čia žino, ką padovanos likimas“.
Už krepšininko netekėtų
Nors Sigita pasižymi tvirtu charakteriu ir tiki, kad bet kuriame pasaulio krašte galėtų save realizuoti, pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas – vienas iš kriterijų, kodėl nenorėtų kurti santykių su krepšininku. „Neskirstau žmonių pagal profesijas, tačiau yra tam tikros vertybės, kurios mane traukia. Su krepšininku būčiau linkusi nesusidėti. Visų pirma, aš pati turiu tikslų ir noriu pasiekti tam tikrų aukštumų. Tad man nepatiktų keliauti paskui. Jeigu santykiai būtų rimti, reikėtų prie jo derintis. Be to, man nėra tinkamas jų gyvenimo būdas. Jis gana nuobodus. Aš žiauriai aktyvi, o jų gyvenimuose daug rutinos. Krepšininkų dienotvarkė aiški: atsikelia, eina į treniruotę, pamiega, vėl eina į treniruotę, pavalgo, vėl miega. Kitą dieną taip pat. Aš mėgstu daug keliauti, o jie atostogauja tik vasarą. Jeigu priklauso rinktinei – net vasaras tenka pamiršti“, – skaičiuoja Sigita.
Mergina pastebi, kad krepšininko ir palaikymo komandos šokėjos sąjunga jau tapo stereotipu. Viskas labai paprasta – šie dviejų profesijų atstovai nuolat sukasi toje pačioje aplinkoje, tad kristi vienas kitam į akį nesunku. „Aš pati dažniausiai sulaukiu ne krepšininkų, o krepšinio gerbėjų dėmesio. Žinoma, būna, kad ir patys sportininkai atkreipia dėmesį. Tiesą sakant, ne mes, o jie dažniau mėgina kontaktuoti. Mes nežiūrime į juos kaip į potencialius vyrus. Mums jie nėra kažkas išskirtinio, o štai merginos, kurios neturi tokio laisvo priėjimo prie jų, stengiasi vilioti. Normalu. Joms krepšininkai atrodo sunkiau pasiekiami, tad stengiasi atkreipti dėmesį socialiniuose tinkluose ar naktiniuose klubuose“, – atskleidžia LKL projektų vadovė.
