Greta Jankaitytė
Jeigu reikia rinktis, kur pradėti verslą, Vilnius gali pasiūlyti geriausias sąlygas. Tačiau, priešingai nei Latvijoje ar Estijoje, Lietuvoje yra ir kitų miestų, galinčių pasiūlyti verslui tai, ko stinga sostinėje.
Laikinoji Lietuvos sostinė pramonės srityje galėtų net pralenkti Vilnių, tikina „Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Kaunas turi pramonės parką, laisvąją ekonominę zoną, kvalifikuotų darbuotojų ir yra patrauklioje geografinėje vietoje. Deja, antras pagal dydį šalies miestas neturi tinkamos infrastruktūros, pavyzdžiui, biuro patalpų, kurios pritrauktų investuotojus į paslaugų sferą.
„Kaunas yra konkurencingas pramonės ir inžinerijos srityje, jis galėtų konkuruoti ne tik su Vilniumi, bet ir su Ryga ar Talinu IT paslaugų srityje, – mano ekonomistas. – Miestas turi daug tinkamų studentų, bet nėra tam tikros infrastruktūros ir trūksta sniego gniūžtės efekto – kai atėjus vienam investuotojui, jį atseka ir kiti, o esami ima plėstis.“
Uostamiestis siūlo geriausias sąlygas
Klaipėdos savivaldybė stengiasi kitais verslui palankiais būdais atsverti gyventojų trūkumą. Jeigu žiūrėtume į savivaldybių pastangas kuriant verslui palankias sąlygas, geriausiai yra vertinama Klaipėda. „Tai savivaldybė, kuri galvoja apie verslo sąlygas ir bando jas gerinti, stengiasi pritraukti investicijų ir gerinti situaciją ne tik verslui, bet ir miestiečiams“, – teigia Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas.
Savivaldybės verslo aplinką gali padaryti palankesnę mažindamos NT, žemės, žemės nuomos mokesčius. Šie mokesčiai Klaipėdoje iš visų miestų yra mažiausi. Uostamiesčio pastangas atspindi ir rezultatai. Pagal LLRI sudaromą savivaldybių indeksą Klaipėda užima pirmą vietą, o pagal investicijų ir plėtros rodiklį ji surinko 100 balų iš tiek pat galimų.
Taip pat Klaipėda gali pasidžiaugti mažiausiai vargstančiais gyventojais iš Lietuvos didmiesčių. Vargo rodiklis, kuris skaičiuojamas atsižvelgiant į nedarbo lygį bei infliaciją, Klaipėdoje yra mažiausias iš penkių didžiųjų šalies miestų. Be to, uostamiesčio gyventojai gana jauni: vyresnių kaip 60 m. ir darbingo amžiaus gyventojų santykis artimas Vilniui.
Kita vertus, emigracija iš šio miesto – didžiausia. Ateityje tai gali neigiamai atsiliepti darbo jėgos pasiūlai, kurios trūksta jau dabar. „Klaipėda turi neblogas perspektyvas transporto sektoriuje. Ji netgi turi reikalingų patalpų paslaugų sektoriui, tačiau neturi darbuotojų, – aiškina Ž. Mauricas. – Visi važiuoja gyventi arba į Vilnių, arba į Kauną. Ši problema yra esminė ir fundamentali, nes uostamiestyje nėra universitetų, kurie rengtų reikalingų specialybių studentus.“
Panevėžys ar Šiauliai?
Lietuvoje antrą vietą pagal LLRI skaičiuojamą palankumo investuotojui rodiklį užima Panevėžys. Tačiau jo pastangos vis dar neatneša gerų rezultatų. Vertinant pagal vargo rodiklį šiam miestui sekasi sunkiausiai. Be to, Panevėžys turi seniausią populiaciją ir jam trūksta darbingo amžiaus žmonių. Taip pat Panevėžys vienintelis iš didžiųjų miestų neturi universiteto, o tai blogai veikia jo konkurencinį pranašumą.
Tiek Šiauliai, tiek Panevėžys orientuojasi į transporto sektorių, tačiau Šiauliai turi universitetą, todėl yra konkurencingesni. Be to, nors Saulės miestas pagal LLRI indeksą užima žemesnę padėtį nei Panevėžys, ilguoju laikotarpiu jis pasiekė geresnių rezultatų. Materialinės investicijos, kurios, pasak V. Žukausko, geriausiai atspindi miesto perspektyvą, 2004–2011 metų laikotarpiu augo Klaipėdoje bei Šiauliuose, o Kaune, Panevėžyje ir Vilniuje investicijos, tenkančios vienam gyventojui, mažėjo.
„Svarbu ne tik materialinės investicijos, – teigia V. Žukauskas. – Tai vienas iš tų rodiklių, geriausiai atspindinčių savivaldybių rezultatus, tačiau kur perspektyviausia ir geriausia, žino verslininkai. Jie geriausiai žino, kur jų investicijos atsiperka.“
D. Dundulis teigia, kad, pavyzdžiui, jo verslui patrauklesnis Panevėžys: „Šiame mieste yra mažiau kvadratinių metrų maisto parduotuvių, mano akimis, jo padėtis geresnė nei Šiaulių.“
Savivaldybių pastangos
Patraukti verslą savivaldybės gali mažindamos savo jurisdikcijai priklausančių mokesčių tarifus ir darydamos viską, kad teritorijų planavimo bei statybų leidimai būtų išduodami kuo paprasčiau. „Lietuvoje tai yra gana ilgai trunkantis procesas, – teigia V. Žukauskas. – Tai didelė Lietuvos problema, o savivaldybės gerai besitvarkydamos šioje srityje gali labai pagerinti investicinę aplinką.“
Pasak D. Dundulio, teritorijų planavimo bei statybų leidimų išdavimas labai skiriasi visoje Lietuvoje. Trijuose didžiausiuose miestuose tvarka yra visiems vienoda, visi laukia vienodai, o mažesniuose kyla trikdžių, nes valdžia pradeda kištis į procesą. „Aš visada sakau, kad jei tik valdžia netrukdo – yra fantastika. Kai valdžia nieko neveikia, mums gerai“, – sako verslininkas.
Ž. Maurico teigimu, labai svarbu, kad savivaldybė imtųsi iniciatyvos pritraukti investuotojus. „Visos Lietuvos problema yra tai, kad mes nemokame savęs pateikti. Investuotojai, kurie atvyksta į Lietuvą, retai kada nusivilia ir pasitraukia, – sako Ž. Mauricas. – Jei kyla problema pritraukti naujų investuotojų, vadinasi, potencialas tiesiog neišnaudojamas.“
Mažesnių miestų pavyzdys
Smulkesni Lietuvos miestai gerai parodo, kaip galima savo iniciatyva pritraukti investicijų ir atsigauti. „Pavyzdžiui, Utena nusprendė, kad bus pramonės miestas. Sutvarkė infrastruktūrą – matome rezultatus“, – aiškino Ž. Mauricas.
Kitas pavyzdys – Druskininkai. Šis miestas susiejo save su poilsio turizmu ir dabar šioje srityje vykdo įvairius projektus. Tauragėje, vienoje skurdžiausių Lietuvos vietų, privačia iniciatyva iškilo pramonės parkas, o Akmenė atgaivino „Akmenės cementą“ ir pritraukė kelis naujus investuotojus.
„Tiesiog reikia būti aktyviems, nelaukti, kol investuotojas ateis pats, – aiškino Ž. Mauricas. – Jeigu šie miestai nieko nebūtų darę, palikę viską savieigai, jiems būtų labai sunku išsiskirti. Kiekviena savivaldybė turėtų konkuruoti dėl investuotojų, surasti nišą, kurioje galėtų specializuotis. Miestams reikia ieškoti savo išskirtinumo.“
Miestų indeksas
Kaunas pagal 2012 metų LLRI savivaldybių indeksą užėmė ketvirtą vietą. Iš 100 balų pagal palankumą investuotojui laikinoji sostinė surinko 42,3 balo
Klaipėda užėmė pirmą vietą ir surinko 70,5 balo
Šiauliai iš penkių didmiesčių užėmė žemiausią vietą, o aplinka investuotojams šiame mieste įvertinta 30,3 balo
Panevėžys užėmė trečią vietą bei gavo 56 balus
