„Rimtų iššūkių Lietuvos ateičiai jau dabar kelia prastėjanti kelių būklė. Prie to pirmiausia atvedė nepakankamas dėmesys infrastruktūrai ir nuolatinis nepakankamas finansavimas keliams ištisus dešimtmečius.
Šiandien ir centrinė valdžia, ir savivalda turi ieškoti ir privalo rasti būdų, kaip išeiti iš šito užburto rato, kai turimų išteklių vos pakanka avarinės būklės infrastruktūros tvarkymui. Kiekvieni metai, kuriuos pradelsime, kainuos vis daugiau, o mūsų žmonėms ir verslui teks patirti vis daugiau rūpesčių ir, ką ten slėpti, tiesioginių nuostolių“, – praėjusį penktadienį Prezidentūroje vykusiame Regionų forume kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.
Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę kalbėjo, kad keliams galėtų būti papildomai skiriami 30 mln. eurų.
„Apie tokias korekcijas turbūt biudžete galime kalbėti, bet Seimo nariai kalba ne apie tokias sumas, o apie šimtus milijonų, kurių kažkam nesumažindama asignavimų suplanuotų kitų metų biudžete aš negaliu pasiūlyti“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė premjerė.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius Regionų forume teigė, kad tokios sumos neužtenka.
„Čia pabarstukai“ prie bendros sumos“, – sakė Jonavos meras.
Jo teigimu, tokia suma neišspręs tragiškos šalies kelių būklės, papildomai keliams reikėtų skirti bent 150 mln. eurų.
Regionų forume kalbėjęs ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad šiuo metu Lietuvos keliai vertinami 2,5 mlrd. eurų.
„Bet kuris ūkininkas, administratorius, kuris valdytų 2,5 mlrd. eurų ir leistų tokiam turtui nykti, švelniai tariant, akcininkas ar valdyba turėtų pastabų dėl tokio veiksmo“, – kalbėjo ekonomistas.
Anot jo, šalyje yra virš 20 tūkst. kilometrų kelių, o vienam kilometrui tenka 3,4 mln. eurų sukuriamo BVP šalyje kasmet. Pavyzdžiui, Vokietijoje vienam kilometrui tenka 4,8 mln. eurų.
„Tai rodo, kad potencialo įgalinant kelius, <...> mes turime kur augti“, – pažymėjo M. Dubnikovas.
Kalbėdamas apie kelių svarbą regionams, M. Dubnikovas pabrėžė, kad keliai reikalingi tam, kad skatintų mobilumą.
„Mes daug kalbame apie turtinę nelygybę, pajamų nelygybę, ekonominių centrų nelygybę ir panašiai. Vienintelis būdas, kaip įveikti šitą situaciją, yra suteikti žmonėms mobilumą“, – dėstė ekonomistas.
Anot jo, gera kelių būklė ir kokybiškas susisiekimas lemtų tai, kad mažesni miestai neprarastų į didesnius miestus ar užsienį migruojančių gyventojų. Žmonės liktų regionuose, jei jiems būtų patogu pasiekti gerai apmokamas darbo vietas, sako M. Dubnikovas.
„Šiandien mes turime 39 proc. kelių, kurie neatitinka keliamo standarto. Dar įdomesnis dalykas, kad mes per artimiausius metus keliame sau tikslą sumažinti skaičių netinkamai naudojamų kelių iki 30 proc.
Įsivaizduokime, kai Švedija kelia tikslą nulinis žūčių keliuose skaičius, mes keliame tikslą turėti trečdalį blogų kelių. Neįsivaizduoju įmonės, kuri keltų rezultatą turėti trečdaliu blogą rezultatą. Tai yra ambicijos ir jų reiškimas. Turėtume kelti sau klausimą, ar tai normalu“, – kalbėjo ekonomistas.
M. Dubnikovo teigimu, infliacija mažina kelių finansavimą. Pasak jo, galima konstatuoti, kad Lietuva kelius finansuoja mažiau, nei prieš 15 metų. Jis taip pat pabrėžė, kad biudžeto perskirstymas keliams nuosekliai mažėja ir yra mažesnis, nei prieš 15 metų, nors kelių kokybė sparčiai blogėja.
„Progreso nėra“, – teigė ekonomistas.
Jo teigimu, jei laiku neremontuojami keliai, jų remonto kaštai išauga 4–5 kartus. Jei dabar kalbama apie šimtus papildomų milijonų, reikalingų spręsti kelių problemas šiandien, M. Dubnikovo tvirtinimu, ateityje kalbėsime apie tokius skaičius, kurie valstybei bus išvis nepakeliami.
Pasak jo, kelių infrastruktūros finansavimo trūkumas 2024 m. sieks 340 mln. eurų. Jei kelių finansavimo politikoje neįvyks esminių pokyčių, iki 2035 m. šis deficitas sudarys apie 3,5 mlrd. eurų.
„Prisiminkime, kad nudėvėtų kelių atstatymas kainuoja 4–5 kartus [daugiau]. Tai čia tik dabartiniai poreikiai. Kokie jie gali būti didesni? Pabandykime suskaičiuoti“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Regionų forumas:
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas praėjusį trečiadienį pasiūlė Vyriausybei apsvarstyti du šaltinius, iš kurių kitąmet būtų galima padidinti finansavimą keliams. Anot politikų, Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) būtų galima skirti 80 proc. degalų akcizo arba papildomas įplaukas iš didesnių degalų akcizų ir kelių naudotojų mokesčio.
Laisvietis Vytautas Mitalas skaičiavo, kad iš kelių vinječių 2024 metais planuojama surinkti 37 mln. eurų daugiau nei šiemet, o iš akcizų – 110 mln. eurų daugiau.
Seimo Ekonomikos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai siūlo 2024 metais keliams numatyti konkretų – 217 mln. eurų didesnį finansavimą.
Biudžeto ir finansų komiteto vadovas konservatorius Mindaugas Lingė tokį dviejų komitetų sprendimą vertino kaip kelininkų lobizmo įtaką, nes mažiau lėšų liktų švietimui, gynybai ir kitoms sritims.
Tokios sumos siekia asociacija „Lietuvos keliai“. Jos vadovas, lobistas Šarūnas Frolenka yra sakęs, kad norint sutvarkyti Lietuvos kelius, jiems kasmet turi būti skiriama ne mažiau nei 860 mln. eurų.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas yra pritaręs, kad automobilių registracijos arba vadinamasis taršos mokestis būtų skirtas keliams – kitais metais jo tikimasi surinkti apie 30 mln. eurų – maždaug tiek, kiek ir pernai (31 mln. eurų). Dabar šis mokesti patenka į biudžetą.
Valstybės biudžete keliams iš trijų šaltinių kitąmet numatyta 715,5 mln. eurų (šiemet – 773,2 mln. eurų).
KPPP 2024 metais numatyta tiek pat, kiek ir šiemet – 543 mln. eurų, iš bankų solidarumo mokesčio keliams kitąmet atiteks dar 130,5 mln. eurų (šiemet – 148,4 mln. eurų, įskaitant skolintas lėšas), dar 41,8 mln. eurų yra ES finansavimas (81,6 mln. eurų).
