Diskutuoti tūlam lietuviui, žinoma, niekas nedraudžia, tačiau būtų galima ginčytis, ar tikrai žinome užtektinai informacijos, kuri padėtų suvokti realias mūsų šalies kariuomenės perspektyvas tarptautinėje arenoje.
„Iki 2020-ųjų metų realu yra viskas. Realu yra ir 8 procentai BVP“, – įsitikinęs atsargos karininkas, ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis.
Tiesa, džiugu tai, kad apie 67 proc. Lietuvos gyventojų sutinka arba visiškai sutinka, kad būtina didinti finansavimą krašto apsaugai iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto, rodo gyventojų apklausa.
Lietuva – ne stepės
Artimiausiu metu ketinama daugiausia dėmesio skirti mūsų šalies pajėgų mobilumui stiprinti. Bent jau tokį prioritetą išskiria Krašto apsaugos ministerija.
Tikimasi, kad žvalgybos vienetai bus aprūpinti sistemomis, gebančiomis aptikti priešininką iki 40 km atstumu ir atpažinti priešininką 5–20 km atstumu. Turėti tokią ginkluotę yra labai realu. Su tuo sutinka ir ginkluotės ekspertas D. Antanaitis.
„Mūsų šalis nėra dykumos ar stepės, kur kiek žiūri, tiek ir matai. Tai kalbant apie 40 kilometrų, tam, kad šaudytų į kažką, artileristai turi žinoti, kur šaudyti“, – sako ekspertas, taip pat pridurdamas, kad Lietuvos kariuomenės tikslai yra realūs ir įgyvendinami, tačiau jie tiesiogiai priklauso nuo politikų valios.
Plėtodama manevro gebėjimus Lietuvos kariuomenė deklaruoja stiprinsianti manevro ir ugnies galią, aprūpinant karinius vienetus pėstininkų kovos mašinomis.
Įsigyjamos šių kovos mašinų ginklų sistemos turi sudaryti sąlygas naikinti priešininko pėstininkų kovos mašinas 3 km atstumu, o priešininko tankus neutralizuoti 4–8 km atstumu.
Tikslai ir realybė nesutampa?
Tiesa, nepaisant to, kad mūsų šalies kariuomenė turi išsikėlusi daugybę ambicingų tikslų, kartais jie gali susikirsti su realia situacija.
Pasak D. Antanaičio, didžiausia priešprieša pastebima tarp finansavimo ir žmonių komplektavimo.
„Tikslai labai dažnai nesutampa su realybe. Tikslai yra išsikelti tam, kad kuo greičiau prie jų būtų galima prieiti. Didžiausias diskursas, ko gero, yra susijęs su finansavimu ir žmonių komplektavimu. Ne viskas vyksta taip greitai, kaip norėtųsi, kad vyktų“, – sakė ekspertas.
8 procentai BVP – viskas įmanoma
Paklaustas apie vieną didžiausių mūsų valstybės tikslų, ginkluotės ekspertas teigė, kad jeigu Lietuva bus vieninga, siekdama pasiekti numatytus tikslus, galime pasiekti maksimalių rezultatų.
„Tas pats ir kalbant apie šaudmenų komplektavimą. Kaip sakė ministras Juozas Olekas, šaudmenys bus papildyti per penkis metus. Aišku, kad norėtųsi kuo greičiau, bet tai susiję su procedūromis ir su finansavimu. Iki 2020-ųjų metų realu yra viskas. Realu yra ir 8 procentus surinkti. Viskas priklauso tik nuo politikų valios. Priklausomai nuo to, ar jie bus vieningi, didindami finansavimą gynybai“, – kalbėjo ekspertas.
„Visą laiką norisi, kad būtų tikslai didesni. Bet viskas priklauso nuo įgyvendinimo. Tikslai negali nesutapti su realybe. Šiai dienai viskas priklauso tiesiog nuo politinės valios. Jeigu ta politinė valia išliks tikėti Lietuos kariuomene, ir aplamai mūsų valstybės gynyba, tada visi iškelti tikslai yra realūs“, – kalbėjo ekspertas.
Mišri kariuomenė ir 25 tūkst. karių
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narės, Šešėlinės Vyriausybės krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės nuomone, vieni svarbiausių prioritetų, kurių turėtų siekti Lietuva per artimiausią dešimtmetį, tai kad po dešimties metų mūsų šalies mišri kariuomenė siektų 25 tūkstančius karių.
„Jeigu kalbant apie kariuomenę konkrečiai, tai pagrindinis dalykas, dėl kurio turime apsispręsti ir aš pasisakau už tai, kad kariuomenė būtų mišraus modelio. Mišri kariuomenė reiškia, kad jos stuburą, esmę sudaro profesinės karo tarnybos kariai.
Tačiau to yra maža, kariuomenė turi turėti rezervą, tai yra, parengtus žmones per šauktinių tarnybą, ir kas penkerius metus atnaujinamus įgūdžius. Ir tai sudarytų kariuomenės rezervą. Tokių žmonių paprastai pagal paskaičiavimus turėtume turėti tris kartus daugiau negu kad yra kasdien ginklą laikančių profesinės karo tarnybos karių.
Tai čia yra mišrios kariuomenės modelis, dėl kurio šiandien, deja, mūsų nuomonės labiausiai išsiskiria su ministru, kuris pasisako tik už profesinę kariuomenę, iš esmės be rezervo, bet tik tinkamo dydžio ir tinkamai parengto rezervo“, – sakė buvusi ministrė.
Vyksta pasiruošimas dėl mašinų
Ginkluotės ekspertas D. Antanaitis, kalbėdamas apie Lietuvos kariuomenės tikslus ir iššūkius, minėjo, kad tikslai galėtų būti ir didesni, tačiau jie turi būti įgyvendinami.
„Visą laiką norisi, kad būtų tikslai didesni. Bet viskas priklauso nuo įgyvendinimo.
„Vokietijoje jau vyksta parengimas artileristų. Taigi šiai dienai galima sakyti, kad ginkluotė yra ilgalaikis gynybos procesas, todėl jeigu yra nuspręsta tuoj pat pirkti, tai taip nebūna. Tam reikia mažiausiai vienerių ar net dvejų metų, kad būtų užsakyta pagaminti ginkluotę.
Taigi jeigu mes padarysime iki 2018-ųjų metų užsakymus pirkti, tai 2020-aisiais metais yra visai realu turėti. Tačiau vien tik ginkluotė nieko nereiškia, nes tai yra tik tai geležys. Svarbiausia yra žmonės ir kariai, kurie tą ginkluotę valdys. Čia irgi yra klausimas dėl karių parengimo, infrastruktūros parengimo ir kitų dalykų“, – sakė ginkluotės ekspertas D. Antanaitis.
Pajėgumus derinti prie žmonių
Anot parlamentarės R. Juknevičienės, įvertindami Lietuvai galimai kylančius pavojus, Lietuva turi galvoti apie kariuomenės pajėgumus.
„Pajėgumus reikia derinti prie žmonių. Kokią mes dydžio kariuomenę turime ir tada atitinkamai galvoti apie pajėgumus, kokių mums reikia pagal mūsų grėsmes.
Pajėgumas yra bendras dalykas, o ginkluotė atitinkama. Jeigu mes sakome, kad turime tris brigadas, tai atitinkamai toms brigadoms reikalinga ir ginkluotė. Kiekvienoje brigadoje bus ir tam tikri ryšininkai. Bet čia yra tik viena detalė, nes kariuomenei reikia visko.
Reikia modernios ekipuotės, šarvuočių, reikia transporto priemonių, medicinos“, – kalbėjo politikė.
Priminsime, kad pats ministras J. Olekas ne vieną kartą yra sakęs, kad didesnės ugnies galios svarbą išryškino karinis konfliktas Ukrainos rytuose, kur kariuomenė kaunasi su Rusijos remiamais teroristais.
Lietuva trečdaliu padidino gynybos biudžetą, įsigijo papildomai priešlėktuvinės ir prieštankinės ginkluotės, plečia poligonus, ateityje svarstoma pirkti pėstininkų kovos mašinas. Praėjusiais metais Lietuvos gynybos biudžetas siekia 425 mln. eurų, tai sudaro 1,11 proc. bendrojo vidaus produkto ir yra trečdaliu daugiau nei pernai. Politinės partijos yra sutarusios, kad 2020 metais krašto apsaugai pasiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
