Tyrimą pradėjo ir Maisto ir veterinarijos tarnyba, surengė kirpėjų patikrinimą, tačiau žiauraus elgesio su kate nenustatė.
Po prausimo katę į rankšluostį ir į elektrinę džiovyklę. Tai fragmentas iš mokymų vaizdo įrašo patalpinto uždaroje feisbuko grupėje „Kačių nukailinimas su maudymu ir džiovinimu“. Gyvūnų teisių gynėjai ir jiems prijaučiantys tokiu vaizdo įrašu buvo šokiruoti ir pradėjo juo dailntis internete, ėmė reikalauti bausti moterį už žiaurų elgesį su gyvūnu.
„Taip elgtis negalima. Aš manau, kad tai žiaurus elgesys. Bet ne tai, kad atliktas žiaurus elgesys vieno asmens, tačiau tai vyko seminaras – buvo demonstruojama ir mokinama dar 10. Tai jeigu tas 10 žmonių taip pat išmoks, kažko pilnai nesupras, aš manau, kad vienoje ar kitoje kirpykloje gali baigtis net mirtimi katės“, – teigia „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė.
Socialiniuose tinkluose žmonės piktinosi esą kankinama kate ir ragino katę į džiovyklę mokiusias moteris apskųsti atsakingoms institucijoms. Netrukus kačių kirpyklą patikrino Maisto ir veterinatijos tarnyba.
„Tai blogas pavyzdys galbūt ir kitiems, kurie galbūt ir sugalvotų įdėti gyvūną į skalbimo mašiną ar džiovyklę ir įjungti veiklos režimą“, – teigia Maisto ir veterinarijos tarnybos skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis.
Pati katę į džiovyklę kišusi moteris dėl kilusio gyvūnų teisių gynėjų pykčio bangos viešumos vengia – į TV3 Žinių klausimus atsako žinutėmis. Tiesa, ji pasidalijo visu vaizdo įrašu iš mokymų. Mat gyvūnų gynėjų platinamas fragmentas – tik dalis viso vaizdo.
Pasirodo, kad džiovyklės moteris neįjungė, o pati džiovyklė turi tarpus orui patekti, tad katei ten oro ir konforto pilnai pakako. Dar pati mokymų vedėja savo žiūrovams priminė, kad negalima įjungti džiovyklės.
Maždaug po pusvalandžio uždarytą katę specialistė iš džiovyklės sėkmingai pasiėmė. Murklei nieko blogo atsitikę nebuvo. Ir netrukus ėmė šukuoti ir džiovinti gyvūną specialiu džiovintuvu. Veterinarijos tarnyba pateikė gyvūnų teisių gynėjus nuviliantį verdiktą.
„Tai žiauraus elgesio nėra nustatyta. Gyvūnas nenukentėjo. Be jokios abejonės, nebuvo įjungta – gerai. Neįjungta, kad būgnas suktųsi. Juk bet kokiu atveju, tai kelia riziką“, – kalba G. Blekaitis.
„Vėlgi kas būtų, jeigu toje džiovyklėje, kurioje įdėta vargšė katė, užsirakintų durelės? Kol jūs iškviestumėt meistrą, katę rastumėt negyvą. Aš tikiuosi, kad niekas Lietuvoje nesugalvos gyvenime dėti nei į džiovykles, nei į skalbykles, nei į mikrobangines savo namuose laikomų kačių“, – sako J. Gustaitienė.
Kadangi gyvūnas nenukentėjo, jau aišku, kad maksimalios 2000 eurų baudos kačių šukuotojai neteks mokėti. Maisto ir veterinarijos tarnyba tęsia tyrimą, po kurio paaiškės, ar už netinkamą gyvūno laikymą kirpėjos sulauks baudų.
Panašių pavyzdžių, kaip džiovinti kates, internete netrūksta. Tiesa, platformoje „YouTube“ įmanoma rasti nemažai vaizdo įrašų, kaip šeimininkai savo gyvūnus įkelia į specialias džiovinimo dėžes – beje, tokioms gyvūnų teisių gynėjai priekaištų neturi.
