VšĮ „Versli Lietuva“ pristatė naują eksporto prognozavimo modelį, atitinkantį Lietuvos mažos ir atviros ekonomikos realybę, kuris leis tiksliau prognozuoti šalies eksporto perspektyvas bei išsamiau analizuoti Lietuvos užsienio prekybą.
Pasak Vadimo Ivanovo, „Versli Lietuva“ vyriausiojo analitiko, tradiciniai eksporto prognozavimo modeliai daugiausiai remiasi paklausos užsienio rinkose vertinimu. „Versli Lietuva“, kurios vienas prioritetų yra eksporto augimas, sukurtas modelis parodo, kad mažų šalių ekonomikų atvejais eksportas priklauso nuo pasiūlos faktorių: gamybinių pajėgumų, skirtumo tarp eksporto ir vidaus rinkos kainų, tinkamos gamintojui eksporto kainos ir sąnaudų.
Šis modelis atskleidžia, kad tokios šalys kaip Lietuva, negali daryti įtakos pasaulinėms kainoms. Taip pat šis įrankis bus naudingas valstybinėms institucijoms kuriant ir vykdant eksporto politiką bei eksporto skatinimo priemones, o verslas galės geriau planuoti eksporto plėtrą.
Mažų darbo sąnaudų faktorius jau išnaudotas
Lietuvos žemės ūkio ir pramonės (be energetinių produktų) eksporto dalis pasaulinės prekybos struktūroje nuo 1996 m. iki 2011 m. išaugo dvigubai – iki 0,08 proc. Tai lėmė eksportuojamų produktų asortimento plėtra bei konkurencingos kainos. Ilguoju laikotarpiu šalies eksporto kainos priartės prie pasaulinio lygio.
„Mūsų šalies darbo jėgos efektyvumas dar turi erdvės gerėti, tačiau mažų darbo sąnaudų faktorius jau išnaudotas, tad Lietuva, kuri pastaraisiais metais įsitvirtino tarp ES šalių lyderių pagal eksporto augimą, norėdama toliau didinti eksporto apimtis, turės investuoti į gamybinių pajėgumų didinimą", - sakė V. Ivanovas.
„Versli Lietuva“ analitikai prognozuoja pagal naująjį modelį prognozuoja, jog lietuviškos kilmės prekių eksportas (išskyrus energetinius produktus) dar šiemet turėtų augti 4,1 proc. iki 34,3 mlrd. litų, 2014 m. - iki 35,9 mlrd. litų. Kadangi tikimasi, jog pasaulinės kainos išliks tokios pačios kaip 2012 m. arba augs minimaliai, Lietuvai prognozuojamas lėtesnis eksporto augimas.
Taikosi į NVS šalis
Nepaisant to, kad pastebimas tam tikras neapibrėžtumas eksporto rinkose, eksporto prognozės iš lieka pozityvios. Šių metų pirmaisiais mėnesiais eksportas išaugo 16 proc. ir tai yra geresnis rezultatas nei buvo 2012 m.
Pasak Aleksandr Izgorodino, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) analitiko, eksportas yra vienintelis iš Lietuvos BVP sudedamųjų dalių, kuris šiemet viršija prieškrizinį lygį. Ir daro įtaką Lietuvos namų ūkio vartojimo atsigavimui bei nedarbo lygio mažėjimui.
Lietuvos eksportuotojai pagerino rezultatus tiek į NVS šalis, tiek į ES rinkas, kurioms atitinkamai tenka 30 proc. ir 62 proc. mūsų šalies eksportas. Šiais metais tikimasi pagerinti eksporto į NVS rinką rezultatus. Nors Rusijos BVP augimas sulėtėjo nuo 3,4 proc. 2012 m. iki 0,9 proc. šių metų pradžioje, tačiau eksporto apimtys į NVS rinką išaugo 26 proc.
„Eksporto augimas fiksuojamas visose produkcijos kategorijose bei yra susijęs su besitęsiančiu vidaus rinkos augimu, dideliu NVS vartotojų lojalumu Lietuvos prekių ženklams bei laikinu Muitų sąjungos valstybių importo draudimu Vokietijos ir Ispanijos mėsos bei pieno gamintojams", - sakė A. Izgorodin.
Nors euro zonoje fiksuojami neigiami eksporto rodikliai, Lietuvai pavyko išsaugoti buvusį eksporto lygį į ES. Eksporto mastų sumažėjimas nerimą kelia tik į Latviją ir Estiją. Užsitęsusi žiema Baltijos regione pavėlino žemės ūkio sezono pradžią ir sumažino trąšų paklausą. Trąšų eksporto rodiklius į Latviją bei Estiją taip pat neigiamai veikia agresyvi Rusijos gamintojų plėtra. Rusijos gamintojai turi gerokai mažesnių žaliavų kainų privalumą, dėl ko galinti mažinti produkcijos kainas.
