Seime verda ginčai dėl 2010 metų biudžeto patvirtinimo. Pozicija aiškina, kaip jie taupo ir toliau dar daugiau taupys, opozicijos politikai išsijuosę kritikuoja valdančiuosius, kaltindami šiuos mažų mažiausiai neūkiškumu.
Pažiūrėkime į biudžetą ne politiko, finansininko ar ekonomisto, o paprasto žmogaus žvilgsniu. Taigi, Vyriausybės parengtame ir Seimui svarstyti pateiktame 2010 metų biudžeto projekte planuojama, kad valstybės biudžeto pajamos be ES paramos sudarys 13152 mln. litų,o išlaidos - 18336 mln. litų. Skirtumas tarp pajamų ir išlaidų 5184 mln. litų. Paprastai tariant, valstybės biudžete suplanuota daugiau kaip penkių milijardų litų „skylė“.
Iš aukštų tribūnų sakoma, kad nuskurdusiai mūsų valstybei, atseit, trūksta pinigų. Tačiau pagalvokite – kitais metais į biudžetą planuojama surinkti daugiau kaip trylika milijardų litų. Trylika milijardų skaičiais (kas nėra matęs) atrodo šitaip: 13 000 000 000.
Tiek nulių biudžete tikrai galėtų pakakti – pasakytų eilinis mūsų valstybės pilietis. Gal ir ne Vokietijos ar Šveicarijos standartais gyventume, tačiau būtiniausioms išlaidoms tikrai turėtų užtekti. Ir būtų teisus. Jei valstybė nešvaistytų lėšų į kairę ir dešinę.
Valstybės institucijos labai nenoriai veržiasi diržus, politinis elitas susaistytas korporatyviniai susitarimai. Tradiciniai yra tapę biudžeto „pramušinėjimai“, kai kiekvienas traukia antklodę į save ir mažai kas pagalvoja apie mūsų valstybės nacionalinius interesus. O interesas visai paprastas – neprisidaryti skolų, gyventi pagal pajamas, galvoti apie vaikus ir anūkus, neskriausti socialiai pažeidžiamų visuomenės sluoksnių. Tik tiek.
Suprantama, kad biudžeto deficitas tikrai nėra joks baubas ir skolintis galima, netgi reikia. Klausimas – kiek. Atsakymas taip pat yra daugiau negu aiškus – biudžetinės sandaros procese galioja pakankamai aiškūs kriterijai, todėl deficitas neturėtų viršyti 1,5 mlrd. litų . Todėl reikia nubraukti maždaug tris su puse papildomai „priplanuotų" milijardų.
Paprašykime tai padaryti eilinį verslininką, valdantį savo tegu ir nedidelį verslą. Ir jis greitai gerbiamiems valstybės vyrams padėtų sudėlioti nedeficitinį biudžetą.
Pažvelgus į LR Finansų ministerijos tinklapyje paskelbtą LIETUVOS RESPUBLIKOS 2010 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO PROJEKTO ASIGNAVIMŲ SUVESTINĘ PAGAL VALSTYBĖS INSTITUCIJAS IR ĮSTAIGAS akys raibsta nuo institucijų ir nesibaigiančių nuliukų. Tai matant labai juokingai atrodo diskusijos, skirti ar neskirti Valdovų Rūmams tuos „varganus“ 5 mln. litų. Netgi 74 mln. litų Seimo išlaidų bendrame kontekste neatrodo įspūdingai.
Čia visiškai nekalbu apie socialines programas, asignavimus atlyginimams ir pan. Matau krūvas institucijų, kurios kaip slibinai ryja mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigus. Juk viską nesunkiai galima apskaičiuoti. Akis bado biudžeto grafa „Asignavimai turtui įsigyti“. Krašo apsaugos ministerija šiam tikslui ruošiasi skirti virš 91 mln. litų, Sveikatos apsaugos ministerija – virš 35 mln., Švietimo ir mokslo ministerija – virš 43 mln., Užsienio reikalų ministerija – apie 16 mln., Vidaus reikalų – 15 mln., žemės Ūkio ministerija – virš 11 mln., Muitinės departamentas – 17 mln., Valstybinė mokesčių inspekcija – virš 9 mln. litų. Apie smulkesnius „pirkėjus“ nekalbu. Ar būtina visus šiuos pirkimus vykdyti sunkiais valstybei 2010 metais? O gal galima būtų metus palaukti? Vien išvardytos valstybės institucijos 2010 metais „įsigys turto“ už daugiau nei 237 mln. litų.
Kas gali pasakyti, ar visa tai tikrai būtina įsigyti? Patys ministerijų klerkai? Suprantama, kad jie iki užkimimo įrodinės, kaip visa tai būtina ir reikalinga, kokia tragedija bus (gal net saulė nepatekės) jei nebus įvykdyta viena ar kita turto įsigijimo programa.
Skaitant valstybės biudžeto asignavimų pagal institucijas sąrašą matome dešimtis institucijų įmantriais pavadinimais, tiesiogine prasme siurbiančių mokesčių mokėtojų kraują (pinigų pavidalu). Ministerijoms skirti šimtai milijonų išnyks kaip dūmas kitų metų pabaigoje ir „gegužiukas“ vėl reikalaus valgyti.
Apie mūsų taip vadinamą saulėlydžio procesą daug kalbėta ir dar daug bus kalbama. Tiesiog norėčiau, kad žmonės įsisavintų vieną paprastą dalyką: kitais metais visi piliečiai į valstybės iždą atneš daugiau kaip 13 000 000 000 litų. Ir tik politinės valios trūksta apriboti politikų bei valdininkų finansinius apetitus. Silpna valdžia vėl ruošiasi nueiti lengviausiu keliu – atimti iš tų, kas silpniausias ir negali pasipriešinti. Iš senukų, vaikų, socialiai remtinų asmenų ir t.t.
Taigi, daug ar mažai yra trylika milijardų? Šiandien, kai daugiau nei pusė Lietuvos vos suduria galą su galu, kalbėti apie tai, kad biudžetui trūksta pinigų YRA TIESIOG NUSIKALTIMAS. Turime net trylika milijardų, kuriuos reikia sąžiningai paskirstyti ten, kur jų labiausiai reikia. Nurėžus dar papildomus 20 proc. iš numatytų ministerijoms asignavimų, klausimas būtų išspręstas. Ir pensijų mažinti nereikėtų, ir valdininkams būtų tikrai ne pasaulio pabaiga. Ministerijos turi daug vidinių rezervų optimizuoti veiklą, susimažinti reprezentacinių, transporto išlaidų eilutes, todėl valdininkų algų 20 proc. mažinti neprireiktų.
Tai tik politinės valios klausimas. Stipraus Premjero kompetencijos klausimas.
