Kol kas Lietuvoje išduodami nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai atitinka Europos Sąjungos modelį, tačiau galioja tik ES ir Europos ekonominės erdvės valstybėse. Taip pat su Lietuvoje įgyta teise vairuoti galima važinėti šalyse, kurios pasirašiusios 1968 m. Vienos Kelių eismo konvenciją. Prie šios sutarties prisijungusios 75 valstybės.
Tačiau iki šiol Lietuvos gyventojai čia įgiję vairuotojo pažymėjimą negalėjo džiaugtis vairavimu kitose valstybėse, tokiose kaip Japonija, JAV, Singapūras, Šri Lanka, nes Lietuva nebuvo ratifikavusi jau minėtos Ženevos konvencijos.
Gali šiek tiek užtrukti
Kadangi vykdomoji valdžia išreiškė valią ratifikuoti Ženevos konvenciją, procesas pajudėjo į priekį, tačiau viskas gali ir užtrukti, nes naujai vairuotojo pažymėjimo tvarkai turi pasiruošti ir juos išduodanti „Regitra“.
Kaip tinklaraščiui Euroblogas.lt teigė „Regitros“ Komunikacijos skyriaus vadovė Ingrida Kuorytė, „Regitra“ visada aktyviai pasisakė už siūlymą Lietuvai prisijungti prie Ženevos konvencijos, nes tokiu atveju Lietuvos vairuotojo pažymėjimai būtų pripažįstami daugiau valstybių.
„Džiaugiamės, kad Lietuva artėja šio tikslo link, nes visai neseniai, rugsėjo 27 d., Seimas priėmė įstatymą dėl Ženevos konvencijos ratifikavimo. Numatoma, kad šis įstatymas įsigalios jau nuo kitų metų sausio 1 d., tačiau tikėtina, kad tam, jog minėta konvencija įsigaliotų Lietuvoje, dar turės būti atliktos atitinkamos tarptautinėje teisėje numatytos procedūros“, – kalbėjo pašnekovė.
Kaip veiks praktiškai?
Pasak I. Kuorytės, Vienos ir Ženevos konvencijos numato, kad jas ratifikavusios valstybės gali išduoti ir tarptautinius vairuotojo pažymėjimus, kurie turi atitikti tam tikrus reikalavimus.
„Tad Lietuvos vairuotojams, norintiems vairuoti tik, pavyzdžiui, prie Ženevos konvencijos prisijungusioje šalyje, geriausia turėti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą“, – kalbėjo ji.
Todėl Lietuvai jau prisijungus prie abiejų minėtų konvencijų, būtų tikslinga išduoti ir tarptautinius vairuotojo pažymėjimus: „O tam pirmiausia reikėtų pakeisti Vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisykles, tuomet parengti ir suderinti tarptautinio pažymėjimo blanką bei atlikti kitas procedūras. Jei viskas klostytųsi sklandžiai, tikėtina, kad tai truktų apie vienerius metus“.
Kaip aiškino „Regitros“ atstovė, tarptautinis vairuotojo pažymėjimas reikalingas tik vairuojant užsienyje, todėl jis būtų išduodamas kaip papildomas dokumentas prie nacionalinio vairuotojo pažymėjimo. „O jei žmogus neplanuoja vairuoti automobilio kitose šalyse, jam šis pažymėjimas nėra privalomas“, – pabrėžė I. Kuorytė.
Kiek galėtų kainuoti tarptautinio vairuotojo pažymėjimo išdavimas „Regitroje“, pašnekovė kol kas pasakyti negalėjo. Visų pirma, pasak jos, reikia parengti projektą.
„Tarptautinis vairuotojo pažymėjimas skiriasi nuo mums įprasto dokumento – tai A6 formato knygutė pilku viršeliu ir baltais puslapiais, kuriuose išvardyta visa informacija apie vairuotoją, jam suteiktas kategorijas. Iš esmės, tai yra nacionalinio vairuotojo pažymėjimo vertimas į kitas užsienio kalbas“, – tinklaraščiui Euroblogas.lt aiškino „Regitros“ Komunikacijos skyriaus vadovė.
Pašnekovė taip pat paminėjo internete galimus rasti skelbimus, kurie jau dabar siūlo Lietuvoje pasidaryti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą. Tiesa, pasak I. Kuorytės, tokia veikla yra neteisėta.
„Lietuvoje nėra institucijos, kuriai būtų priskirta funkcija išduoti tarptautinius vairuotojo pažymėjimus. Taigi tai yra neteisėta veikla, nes už pinigus pardavinėjami jokios juridinės galios neturintys dokumentai. Negana to, asmuo, už nelegalaus dokumento panaudojimą, gali turėti rimtų problemų“, – įspėjo „Regitros“ atstovė.
Todėl norintiems legaliai vairuoti Ženevos konvenciją pasirašiusiose valstybėse siūloma palaukti, kol Lietuva pasiruoš šiai naujovei.
