Dauguma grybų atėjūnų – parazitinės rūšys
Dėl klimato kaitos į Lietuvą atkeliauja įvairios grybų rūšys, dalis jų yra itin mažos ir sukelia kitų augalų ligas. Tokie grybai sparčiai plinta po įvairių regionų miškus.
„Lietuvos mikologų stebėjimai rodo, kad keičiantis klimatui vyksta ir grybijos pokyčiai. Labiausiai pastebimi yra grybų rūšinės įvairovės pokyčiai. Į Lietuvos gamtą pradėjo skverbtis kai kurių rūšių svetimžemės grybų rūšys. Kai kurios iš jų yra parazitiniai mikroskopiniai grybai, kurie sukelia augalų ligas. Pavyzdžiui, prieš 20 metų paprastojo uosio džiūtį Lietuvoje sukėlė iš Rytų Azijos kilęs patogeninis grybas uosinis uknolunas. Kitas pavyzdys – XX a. pabaigoje į Lietuvos pajūrio miškus Kuršių nerijoje iš Šiaurės Amerikos atkeliavo didelius vaisiakūnius ir į raudonviršius panašus raudonasis baravykas. Jis dabar sparčiai plinta Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje, šiemet pastebėtas gana gausiai derantis jau Dzūkijos miškuose“, – kalbėjo Vilniaus universiteto Botanikos ir genetikos katedros profesorius mikologas Ernestas Kutorga.
Atkeliauja augalai ir gyvūnai
Kaip ir grybai, taip ir augalai esant klimato kaitai migruoja iš įvairių kaimyninių valstybių ir dažnai sėkmingai prisitaiko Lietuvos teritorijoje.
„Atkeliauja įvairios augalų rūšys, visi žino Sosnovskio barštį, taip pat atkeliavusi Bitinė sprigė, kuri yra ateivė iš pietų, tai labai gražus augalas, auga didžiųjų upių pakrantėse, bet jau migruoja ir mažesnių upelių krantais, tai ji pavyzdžiui tikrai prieš keliasdešimt metų Lietuvoje buvo itin reta, nebuvo, o dabar nuėjus į bet kurią vietą prie Neries ją galima pamatyti, toks aukštas augalas raudonais gražiais žiedais“, – kalba Almantas Kulbis, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtos skyriaus vedėjas.
Įvairūs pietų kraštų gyvūnai taip pat ima prisitaikyti Lietuvos teritorijoje.
„Lietuvoje yra net keliolika invazinių gyvūnų rūšių, jau turime ir krabą, ir yra žuvys grundalai veisiasi, ir mangutai, meškėnai, kuriuos mes laikėme egzotine rūšimi, dabar jau jie įrašyti į invazinių rūšių sąrašą. Yra pastebėti ir šakalai Lietuvos teritorijoje, jie kol kas neįtraukti į invazines rūšis, bet kas žino, jeigu keičiantis klimatui, jie atkeliaus į Lietuvą ir pradės veistis, o ankščiau jis buvo laikytas pietų kraštų gyvūnu”, – priduria A. Kulbis.
Gamta sugeba prisitaikyti
Klimato kaita yra ilgalaikis procesas trunkantis ne vieną dešimtmetį, todėl didelių pasikeitimų per kelis metus nepajusime. Taip pat gyvūnai bei augalai linkę prisitaikyti prie įvairių gamtos pasikeitimų ir išgyventi.
„Klimato kaita yra ilgalaikis procesas, o gyvūnai yra žymiai geriau prisitaikę, nei žmonės, todėl ir prie klimato kaitos jie linkę prisitaikyti. Galbūt galima būtų pasakyti, kad tos rūšys, kurioms reikia vėsesnio oro, jaučiasi blogai esant karštoms vasaroms, jie prasčiau dauginasi, bet Lietuvoje turime ir stepinių rūšių, kurios prisitaikę prie karštų vasarų. Augalų pasaulyje yra dar paprasčiau, Lietuvoje yra stepinių pievų fragmentų, kuriems tinka šiltas oras. Tokie augalai bei gyvūnai jaučiasi geriau, kai toks šiltesnis oras, ir jie tikrai spėja subrandinti vaisius ir tie augalai auga, lygiai kaip ir gyvūnai gyvena puikiai tokiu oru”, – teigė A. Kulbis.
