„Ne 10 ir ne 15. Jei kalbam apie benzodiazepinus. Dešimtimis. Dešimtimis tablečių per parą“, – skaičiuojama, kiek suvartoja vienas piktnaudžiaujantis žmogus.
Nuo raminamųjų vaistų priklausoma, bet dabar beveik 6-erius metus jų nebevartojanti pašnekovė savo tapatybės neatskleidžia. Tačiau labai atvirai pasakoja, kaip benzodiazepinai griovė jos gyvenimą. Pradėjo ji nuo gydytojo paskirtos dozės – pusės tabletės, vėliau tiek nepakako, moteris kiekį vis didino.
„Eina laikas, nerimas niekur nedingsta. Pradžioj jis kažkaip aprimsta, nemiga, pavyzdžiui. Pirma tabletė padeda užmigti. Po mėnesio žiūrėk vėl nebemiegi, tada imi dvi tabletes. Praeina kažkiek laiko, dviejų jau mažai, imu tris.“
Galiausiai pašnekovė sako pasiekusi būseną, kad negalėjo gyventi nei su tabletėmis, nei be jų. Vartojant jų tiek daug, kūnas tapo nebevaldomas, tarsi nuolat žaibavo akyse. O abstinencija – dar baisesnė – nuolatinis nerimas, mušantis karštis, šaltis, panikos priepuoliai, traukuliai, net psichozė ir haliucinacijos. Moters gydymas iš pradžių prasidėjo dozių mažinimu, nuolat bendraujant su psichiatrais, psichoterapeutais, toksikologais. Tačiau labiausiai esą jai padėjo bendraminčiai. Vieno priklausomojo pagalba ir atjauta kitam, jos teigimu, yra neįkainojama. Todėl ir dabar moteris rengia tarpusavio paramos grupės susitikimus, į kuriuos kviečia susirinkti panašią patirtį turinčiuosius:
„Kalbamės ir dalinamės savo viltim, savo mintim, savo jausmais. Praeina kažkiek laiko, žiūriu, kad ta viltis viduj rusena ir rusena tas noras toliau taip gyvent. Nes aš esu ne vienas ir atgal nebenoriu. Ir nebenoriu vartot.“
Toksikologas Robertas Badaras aiškina, kad problema kyla dėl to, jog cheminiais preparatais sukelta ramybė organizme sukelia pokyčius. Nustojus vartoti vaistus, sistemos, kurios reguliuoja natūralią emocijų pusiausvyrą, pradeda veikti kitaip. Tuomet esą neretai prasideda savigyda, vaistų prasimanymas iš juodosios rinkos, medikui, pagrįstai skyrusiam pirmus raminamuosius, nė nenutuokiant:
„Piktnaudžiavimai ir priklausomybės, kurie patenka į mūsų centrą, yra susiję su vartojimu ne pagal gydytojo paskyrimus. Pagal kaimynės paskyrimus, pagal daktaro Google paskyrimus, pagal docento feisbuko, pagal ką tik nori.“
Nuo šių vaistų pasitaiko ir apsinuodijimų. Praeitais metais Lietuvoje jų registruota beveik 300-ai. Visgi toksikologo teigimu, didžiausias pavojus kyla dėl priklausomybės nuo šių vaistų.
„Priklausomybės klasta ir yra tokia, kad pats žmogus sako, man viskas yra gerai, čia jums visiems aplinkui yra blogai. Man nereikia jūsų patarimo šiuo atveju, daugiau vaistų ir viskas. Nepadeda viena tabletė, padės 17“, – sako R. Badaras.
Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, kad benzodiazepinų juodoji rinka klesti. Tačiau tai kontroliuoti – jau ne vien ministerijos, bet ir teisėsaugos reikalas. Šiandien, jo teigimu, Sveikatos apsaugos ministerijos tikslas – kovoti su padirbtais receptais.
„Mes matome šitą problemą tikrai, norėtume ir rengiamės ją spręsti. Vienu iš tų būdų, tai pasitelkiant elektroninius receptus, kurie šiuo metu yra plėtojami ir link ko judės visa vaistų išrašymo tvarka“, – pasakoja SAM atstovas Ignas Rubikas.
Ministerijos atstovas priduria, kad prie receptų išrašymo naujovių yra rengiama ir rekomenduojamojo pobūdžio metodika gydytojams. Jos esmė – skatinti nemedikamentinį gydymą.
Psichoterapeutė Jūratė Bajarūnienė sako, kad prioritetą teikia nemedikamentiniam savo pacientų gydymui. Tačiau pripažįsta, kad būna atvejų, kai benzodiazepinų grupės vaistai – būtini:
„Aš nesutinku, kad jie yra iš esmės pavojingi. Jie kartais padeda, o kartais kenkia. Ir žmonės, kurie bijo gyvenimo, juos vartoja daugiau.“
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba skelbia, jog Lietuvoje benzodiazepinų – migdomųjų bei raminamųjų vaistų suvartojama trigubai daugiau nei kitose Šiaurės Europos šalyse. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, šiuos vaistus bent kartą gyvenime vartojo kas penktas lietuvis nuo 15 metų. Moterys – dvigubai daugiau nei vyrai.
