O kai kurie lietuviai ir patys gamina tokias žvakes: sako, net ir vaikas galėtų tokių pagaminti.
Putino ordos raketos atakuoja vieną iš miesto šiluminių elektrinių. Tokių išpuolių ukrainiečiai jau patyrė ne vieną ir turėjo kurį laiką gyventi be elektros. Artėja žiema ir ji, greičiausiai, nebus šilta. Ką jau kalbėti apie fronto liniją, kurioje nei elektros, nei šildymo nebuvo ir nebus...
Ukrainietės Nadijos namuose Kaune – krūva dėžių ir maišų. Juose – žmonių suaukotas parafinas ir vaškas. Viskas keliaus į Latviją. Ten jau gaminamos specialios žvakės, kurios atiteks ukrainiečiams.
„Kai kurie aiškiai sako: nueisiu į „Maximą“ ir nupirksiu, pavyzdžiui, 10 žvakių. Kai kas atneša nebaigusių sudegti žvakių. Štai man skambino moteris, atvežė vestuvines žvakes. Restoranai taip pat sutinka atvežti“, – kalba ukrainietė Nadija Zavicka.
Planuojama pagamintas žvakes perduoti į frontą Ukrainos kariams, kur nei šildymo, nei elektros tikrai nėra.
„Jeigu prireiks, perduos ir civiliams. Todėl, kad, deja, vyksta kritinės infrastruktūros naikinimas. Šaudo į šilumines elektrines“, – kalba Nadija.
Nadijai gelbsti ir vilnietis Martynas. Jis surenka žvakes, jų likučius, vašką ar parafiną sostinėje. Padeda ir išversti pranešimus į lietuvių kalbą.
„Mes nelabai turim išeities kaip tik nuolat remti Ukrainą, remti jos karius ir padėti jiems laikytis, nes tikrai žinome, dėl ko tą reikia daryti. Ir mes turim savo istoriją, kuri, galima sakyti, kartojasi Ukrainoje“, – sako vilnietis Martynas Sudavičius.
O štai parafiną virti deda kaunietė Tatjana. Ji jau išmoko, kaip gaminti savadarbes žvakes. Sako, tai lengva.
„Ir vaikai galėtų. Aišku, su tėvų priežiūra, nes yra kraštų daiktų, aštrių. Bet tikrai nėra kažkas tokio ypatingo. Aš pati pasidomėjau, radau informacijos. Pasiklausiau tų, kurie gamina. Sako: reikia turėt kartono, skardinių ir vaško. Viskas, toliau tiktai noro trūksta“, – pasakoja kaunietė Tatjana Narkevičienė.
Taigi turime skardinę dėžutę, į ją susukame švarų bespalvį kartoną: „Tų galiukų, kuriuos uždega, tai jų geriau ne vieną, o kelis, nes paprasčiausiai greičiau užsidega. Arba kol transportuoji vienas nulūžta, kiti lieka.“
Susuktas kartonas neturėtų siekti dėžutės krašto, mat kad žvakė degtų, reiks įpilti įkaitinto parafino ar vaško.
„Jas ir anksčiau darė. Bet po šitų paskutinių bombardavimų pagalvoji: jeigu nėra elektros, šildymo, tai kas tada telieka? Tai tokia ne gyvenimo, bet išgyvenimo priemonė“, – sako Tatjana.
Kariams patogesnės – mažutės žvakės dėžutėse nuo, pavyzdžiui, kačių maisto. Dega jos apie valandą. Civiliams tiks ir didesnės, kurios degs ir tris valandas, ir daugiau. Litras vandens galėtų užvirti po 15 minučių.
„Va, visus žvakigalius susirankiojom namuose. Na, ir būtų labai gerai prie to mūsų žvakių gaminimo prisidėtų daugiau tautos“, - sako kaunietė Dalia Tarailienė.
„Šildytis, džiovinti rūbus, ruošt maistą. Jos yra universalaus panaudojimo, ir jos reikalingos karių išgyvenimui Ukrainoje, Ukrainos fronte. Ir reikia jas daryti. Vienas pigiausių būdų yra būtent pernaudojant, galbūt perkant, naudojant konservų dežutes“, – kalba Martynas.
Moterys sako: juk konservų dėžutes išmetame, panaudotas žvakes paliekame, o galėtume tai panaudoti kilniam tikslui. Tad žmones ir kviečia aukoti.
