Nors partija oficialiai įkurta praėjusį trečiadienį, iš tiesų šio politinio judėjimo kelias buvo kiek ilgesnis.
„Kairiųjų aljansas“ susikūrė dar 2022 metų sausį – tuo metu tai buvo ne politinė partija, o iniciatyvinė grupė, arba kaip save pristatė jos steigėjai – „judėjimas“. Kaip pridera kairiosios ideologijos judėjimui, buvo parašytas manifestas. 19 puslapių ilgio dokumente išdėstytos esminės partijos idėjos, gana stipriai besiskiriančios nuo pagrindinio konkurento – Lietuvos socialdemokratų partijos.
„Kairiųjų aljanso“ manifeste išsakomos anti-kapitalistinės idėjos – štai 2 puslapyje siūloma „pažaboti kapitalizmą“, nebijoma pasakyti, jog partijos programa orientuota į išskirtinai dirbančiųjų žmonių interesus. 7 manifesto puslapyje partija teigia, jog reikėtų sugrįžti prie darbuotojų kooperatyvų idėjos, „pasitelkiant geriausius pasaulio, ypač Lotynų Amerikos“ pavyzdžius.
Užsienio politikos klausimams manifeste nėra skiriama daug dėmesio, tačiau vėliau judėjimas pasisakė prieš Rusijos pradėtą karą Ukrainoje ir Izraelio veiksmus Gazoje. O socialinės politikos klausimais, partija pasisako už tos pačios lyties asmenų santuokas, translyčių asmenų lygiateisiškumą, narkotikų dekriminalizaciją – šiuo atžvilgiu naujoji partija artimesnė laisvės partijai, nei neretai prieš LGBT lygiateisiškumo projektus nevieningai balsuojantiems socialdemokratams.
Trečiadienį, steigiant partiją, buvo išrinkta ne tik partijos pirmininkė, bet ir partijos sekretoriatas, Etikos komisija, pristatyta partijos programa.
Naujosios partijos Etikos komisijos narys Andrius Bielskis sakė, jog partiją „KArtu. Kairiųjų aljansą“ įsteigė 2093 asmenys.
Po steigiamojo festivalio kairiųjų lyderiai kreipsis į Teisingumo ministeriją ir pateiks visus reikiamus dokumentus, jog partija būtų oficialiai įregistruota.
„Mes kaip galima greičiau pateiksime visus dokumentus Teisingumo ministerijai. Ir tada tikėsimės, kad greičiau, o ne vėliau bus priimtas sprendimas, patvirtinantis partijos oficialų įsteigimą“, – aiškino A. Bielskis.
Partija „Kartu“ kol kas nėra parengusi išsamios programos, tačiau trumpoje programoje buvo išskirta 12 žingsnių „už teisingą, solidarią ir rūpestingą visuomenę“. A. Bielskis taip pat akcentavo, jog „Kartu“ yra ideologiškai angažuota partija.
„Kuriame partiją į ateitį – kad būtų stipri politinė kairė. Nesame populistinė partija, kuri iškyla rinkimams, paskui išyra ir perbėga į kitas partijas. Esame idėjinė partija, idėjinė žmonių grupė ir mūsų tikslas yra tolima ateitis“, – trečiadienį Eltai sakė A. Bielskis.
Sunkus kairės kelias
Iki dabar politinės partijos „į kairę“ nuo socialdemokratų nebuvo itin sėkmingos. Kelios tokios partijos buvo – pavyzdžiui, dabar už galimai vykdytą šnipinėjimą įkalinto Algirdo Paleckio įkurta partija „Frontas“, vėliau tapusi „Socialistiniu Liaudies Frontu“. Nei vienai iš šių partijų nepavyko gauti nei vienos vietos Seime ar europarlamente.
Tiesa, šias partijas su „Kartu“ lyginti galima tik sąlyginai – abi partijos pasižymėjo pro-rusiška užsienio politika, konservatyviu požiūriu į LGBT teises ir imigraciją (vienas buvęs Lietuvos socialistinio fronto narys LGBT teisių aktyvistus vadino „tolerastais“), bei buvo susijusios su dabar uždrausta Lietuvos Komunistų partija.
O politologo Sauliaus Spurgos teigimu, net ir visai ne radikalios socialdemokratinės pozicijos niekas parlamente realiai neatstovavo, kadangi socialdemokratų partija buvo greičiau centristinė, verslui palanki partija.
„Iš tiesų Lietuvoje nėra buvę, kad kairioji partija būtų dominuojanti vyriausybėje. Vadovaujama A. Brazausko ir jo įpėdinių, Lietuvos socialdemokratų partija nebuvo kairioji – geriausiu atveju buvo technokratinė, verslui palanki partija“, – kalbėjo S. Spurga.
Socialdemokratas, politologas, bei LSDP analitinio centro Solidarumo instituto direktorius Liutauras Gudžinskas sako, jog anksčiau socialdemokratai išties labiau priminė liberalią partiją.
„Aš sutikčiau, jog socialdemokratai kokiais 2016 metais, kai buvo svarstoma priimti liberalų darbo kodeksą, turėjo problemų su kairumu“, – sakė L. Gudžinskas.
Tiesa, L. Gudžinsko nuomone, socialdemokratai nuo to laiko pasikeitė iš esmės.
„Nuo to laiko partija padarė daug pokyčių, atnaujino savo programą, keitėsi lyderiai. Jeigu žiūrėtume į partijos pozicijas socioekonominiais ir žmogaus teisių klausimais, socialdemokratai yra panašūs į kitų šalių socialdemokratines partijas – pasisako už labiau reguliuojamą rinkos ekonomiką ir taip pat palaiko teigiamus pokyčius žmogaus teisių srityje“, – kalbėjo socialdemokratas.
Daug abejonių dėl socialdemokratų kairumo kyla ir šiandien, mat LSDP šiuose prezidento rinkimuose nusprendė paremti G. Nausėdą, kuris yra gana konservatyvių pažiūrų politikas. Tad politologas S. Spurga sako, jog dabartinė socialdemokratų pozicija – neaiški.
„Kokia yra dabartinė socialdemokratų partija – labai sunku pasakyti. Konkrečių siūlymų nematome daug, o iš jų kalbų sunkoka susidaryti įspūdį. Matosi, kad 100 proc. europinių socialdemokratų vertybių jie neatitinka. Prieš tai buvęs partijos vadovas Gintautas Paluckas gal net ir energingiau stengėsi deklaruoti kairiąsias vertybes. Bet tos deklaracijos tik ir virto deklaracijomis. Nepavyko rasti kelio į rinkėjų širdis, loginių argumentų, kad rinkėjai būtų įtikinti“, – teigė S. Spurga.
Pirmininkė – buvusi socialdemokratė
Trečiadienį vykusio partijos steigimo metu, pirmininke buvo išrinkta buvusi socialdemokratė, politikos mokslų daktarė Jolanta Bielskienė. Ji anksčiau daug metų ėjo LSDP infocentro vadovės pareigas, tiesa, 2016 m. ne itin aiškiomis aplinkybėmis buvo atleista. Partija tuo metu įvykio nekomentavo – teigė, jog tai partijos vidaus reikalas.
Na, o J. Bielskienė vėliau pati paliko socialdemokratų partiją 2021 m., po balsavimo Seime dėl partnerystės įstatymo. Tuo metu maždaug pusė socialdemokratų frakcijos nepalaikė partnerystės įstatymo, nors savo politinėje programoje socialdemokratai tvirtino, jog palaiko partnerystės institutą. Kelių socialdemokratų balsų būtų užtekę, norint įveikti pirmąją stadiją – projekto teikimo.
Tiesa, šio įvykio nereikėtų interpretuoti kaip vienintelio faktoriaus – partijos politika kairieji piktinosi ir anksčiau. Štai A. Butkevičiaus vyriausybę padidino PVM mokestį, kas buvo matoma kaip regresinis mokestis, darantis įtaką ir mažiau uždirbančių gyventojų kasdieniniam gyvenimui. Ta pati vyriausybė vėliau siekė priimti itin liberalų darbo kodeksą, prieš kurį daugiausiai protestavo profsąjungos, bei kairiųjų pažiūrų jaunimas.
Iš LSDP pasitraukė ne tik J. Bielskienė, bet ir keli kiti žinomesni veidai – žmogaus teisių aktyvistas ir NVO „Tolerantiško Jaunimo Asociacija“ pirmininkas Artūras Rudomanskis, politikos filosofas Andrius Bielskis, fizikas Sergejus Orlovas.
J. Bielskienė tuo metu feisbuke rašė, jog partiją paliko, nes „yra galutinai nusivylusi „(ne)siekiu atstovauti pažeidžiamoms visuomenės grupėms“.
Verta paminėti, jog „KArtu“ lyderė, bei kai kurie steigėjai taip pat yra susiję su anksčiau gyvavusiu judėjimu „Naujoji kairė 95“ (dažnai vadinamu NK95). Pagrindiniu šio judėjimo ideologu buvo laikomas minėtas A. Bielskis, tačiau judėjimo veikloje dalyvavo ir J. Bielskienė, žurnalistė ir mokslininkė Džina Donauskaitė, vėliau politines pažiūras pakeitusi Nida Vasiliauskaitė.
NK95 iširo maždaug 2014 metais – naujienų portalo tv3.lt šaltinių duomenimis, viena iš priežasčių kodėl tai įvyko, buvo nesutarimai dėl dalyvavimo socialdemokratų partijos veikloje. Keli judėjimo dalyviai nenorėjo dalyvauti socialdemokratų partijos veikloje, o tai kėlė nesutarimus su kitais judėjimo dalyviais.
Politologai partijos galimybes vertina skirtingai
Nors partijai įsteigti prireikė kelių metų laiko, Vilniaus universiteto Politinės komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas sako, jog naujoji kairiųjų partija gali būti sėkminga, net ir artėjančiuose rinkimuose.
„Jeigu partija sugebės aiškiai įkalti, kas jie yra, kuo skiriasi ir nuo skiriasi, jie turi neblogus šansus. Daliai jaunesnės auditorijos (pavyzdžiui, nuo 18 iki 35 m. amžiaus) partija bus pasirinkimas numeris vienas“, – sakė L. Kontrimas.
„Aš manau, jog jie net ir šiuose rinkimuose kairieji turėtų demonstruoti ambiciją pasiimti keletą vietų Seime“, – pridūrė ekspertas.
L. Kontrimo teigimu, rinkėjai vis labiau norės matyti aiškios ideologijos politines jėgas – tad tiek „KArtu“, tiek dešiniųjų-nacionalistinių pažiūrų partijai „Nacionalinis susivienijimas“, ateityje gali labiau pasisekti rinkimuose.
„Ideologijos ilgą laiką buvo visiškai nuvertintos, į jas nebuvo kreipiama dėmesio. Šitos partijos labai aiškiai ir deklaratyviai demonstruojamas ideologinis kairumas, jis gali būti patrauklus tiems, kurie nori aiškios pozicijos, tapatybės vaizdo. Partijos, kurios nedemonstruoja jokio identiteto, jos gal ir gali būti sėkmingos dabar, bet neturi ateities“, – pastebi L. Kontrimas.
Kiek kitaip partijos galimybes vertina politologas S. Spurga. Politologo vertinimu, šiuo metu naujoji kairiųjų partija visai neturi ryškių veidų. O būtent charizmatiškos asmenybės lemia politinių partijų sėkmę.
„Politinių partijų populiarumą labai dažnai (ne tik Lietuvoje) lemia partijos pagrindiniai veidai, populiarūs politikai. Šita partija, kuri įsikūrė, tokių veidų neturi. Einant vien su teisingomis idėjomis, bus sunku prisibelsti iki rinkėjų“, – paaiškino S. Spurga.
S. Spurgos teigimu, daugelis politinių partijų ir taip kalba apie socialinį teisingumą, ar didesnes išmokas – šiuo atžvilgiu, politinės partijos Lietuvoje yra gana ideologiškai amorfiškos. Dėl to naujajai partijai gali būti sunku išsiskirti.
„Absoliučiai visos partijos ir vyriausybės giriasi, kad didina išmokas, pensijų dydžius. Ir iš tiesų – tam tikrus žingsnius daro visos partijos, tad tuo požiūriu, sunku išskirti kokią nors partiją, neatlikus kokios itin gilios analizės.
Buvo stengiamasi balansuoti. Tik negali sakyti, kad tai buvo kokia nors kairioji politika. Nežinau, ar įmanoma labai tuo kairumu užsiimti“, – svarstė S. Spurga.
S. Spurgai pritarė ir socialdemokratas L. Gudžinskas. Anot jo, iki šiol save ideologiškomis pristatančios politinės partijos nebuvo sėkmingos, tad kaip tiesioginio konkurento socialdemokratams, jis naujosios partijos nemato.
„Yra ir kitų labiau ideologinių partijų – Lietuvos žaliųjų partija, arba dešinėje – Nacionalinis susivienijimas. Jie paprastai renka po kelis procentus. Jų didžiausias iššūkis – kaip išeiti iš didžiųjų miestų“, – kalbėjo L. Gudžinskas.
Apibūdino potencialius rinkėjus
L. Kontrimo teigimu, atlikti tyrimai rodo, jog jaunesni rinkėjai neretai yra kur kas kairesnių pažiūrų nei didžioji dalis elektorato ir visai nebūtinai priklauso tik laisviečiams. Tad už naują kairiųjų partiją galėtų balsuoti ir socialdemokratais nusivylę rinkėjai, ir liberalesnių pažiūrų jaunimas.
„Už šią partiją galėtų balsuoti ir nusivylęs laisvietis, ir nusivylęs socdemas. Kairiojo mąstymo jaunimas tikrai būrėsi aplink laisvės partiją, demonstravo poziciją, kuri yra orientuota į pilietinį veiksmą, radikalesnį pilietinį veiksmą. Bet neatmesčiau ir to viduriniosios kartos elektorato dėmesio, kuris nusisuko nuo socialdemokratų. Ir tokie žmonės negali balsuoti už dešiniuosius, dėl savo principingų pozicijų. Ši naujai atėjusi partija siūlo jiems sprendimą“, – aiškino ekspertas.
Tiesa, politinės komunikacijos ekspertas taip pat perspėja, jog partija turėtų vengti asociacijų su sovietmečiu.
„Jeigu nors truputį pasimatys to, sakykime, senoviško raugo, ar kažko, kas gali priminti komunistinį žargoną, tai atmuš vyresniąją kartą. O jaunoji karta komunistinei ideologijai neturi per daug sentimentų – kiek turi, tai gal iš istorinio žinojimo. Jiems tai nebus per daug aktualu“, – pataria ekspertas.
O štai S. Spurga tikina, jog partija sudomins dalį rinkėjų, tiesa, potencialus elektoratas nebus didelis.
„Radikalesnis perskirstymas, teisė į kūno autonomiją, migrantų teisės – na, toks rinkinys yra galimas, jis turi savo nišą, bet akivaizdu, kad šalininkų daug nebus.
Yra tas tipas, kuriam rūpi didesnis ir greitai įgyvendinamas teisingumas. Aš įsivaizduoju, kokie tai galėtų būti žmonės, bet abejoju, ar tai jiems bus patrauklu“, – partijos šansais abejojo politologas.
