Seimo narė Agnė Širinskienė konservatorius dėl tokių sprendimų vadina apsišaukėliais, kurie tik dar labiau žmones skatina atsisakyti vaikų. O krikščioniškų vertybių puoselėtojai dabar piktinasi, neva įteisinus medikamentinį nėštumo nutraukimą, embrionas keliaus tiesiog į kanalizaciją.
Moterims, norinčioms nutraukti nepageidaujamą nėštumą, nebereiks gultis ant operacinio stalo, nebereiks ir anesteziologo paslaugų. Mat sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, sulaukęs krūvos raginamų iš nevyriausybinių organizacijų, pasirašė įsakymą, kuris leis moterims nuo kitų metų sausio 1 dienos nėštumą nutraukti medikamentiniu būdu.
„Pažanga nėštumo nutraukimo srityje. Europos moterys 30 ir daugiau metų naudojasi, o Lietuvos moterys neturėjo tokių galimybių. Ir tai nereiškia, kad šito būdo reikės visoms moterims. Netgi ne visoms, kurios norės nutraukti nėštumą, bet toms, kurios norės“, – teigia asociacijos vadovė Esmeralda Kuliešytė.
Vaistinis nėštumo nutraukimas, kuris yra panašus į natūraliai įvykusį persileidimą, galės būti pasirenkamas iki 9 nėštumo savaičių, atlikus būtinus tyrimus, konsultuojant ir prižiūrint gydytojui. Medikamentinis nėštumo nutraukimas, pasak medikų, yra geresnis ir saugesnis būdas už chirurginį, nes nereikia intervencijos.
„Medikamentinis nėštumo nutraukimas tai moteris išgeria dvi tabletes su tam tikru intervalu ir tas nėštumas nutrūksta savaime dažniausiai moteriai esant namuose įprastinėj aplinkoj ir tai yra mažesnė komplikacijų rizika“, – aiškina Lietuvos akušerių ginekologų draugijos atstovas Vytautas Klimas.
Tiesiog nuėjusi į vaistinę moteris tokio vaisto gauti negalės. Ir ne tik dėl to, kad jis dar nėra registruotas Lietuvoje – vaistus nėštumui nutraukti turės išrašyti gydytojas. Kokia bus jų kaina, dar neaišku, bet remiantis Latvijos pavyzdžiu, kurioje jie kainuoja 195 eurus, anot Sveikatos ministerijos atstovų, jie gali panašiai kainuoti ir Lietuvoje. Už šiuos vaistus, moterys, neturinčios indikacijų, bet norinčios nutraukti nėštumą, turės susimokėti pačios.
„Nėštumo nutraukimo paslauga, jeigu ji bus paskirta gydytojo dėl medicininių indikacijų, tai yra dėl tam tikrų ligų ar būklių mamos ar vaisiaus, tai šitos paslaugos, kaip visos kitos paslaugos, bus apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis“, – kalba Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Inga Cechanovičienė.
Tačiau tokį Dulkio įsaką kritikuoja valstietė Agnė Širinskienė ir sako, kad konservatoriai yra apsišaukėlių partija.
„Visas etiškai problematiškiausias sritis, kurias krikščionių etika, na, įvardija kaip ypač sunkius nusikaltimus gyvybei ar embrionų naikinimą, ar medikamentinį abortą Lietuvoje, na, įteisina krikščionių demokratų ministras“, – piktinasi A. Širinskienė.
Žinant dabartinę demografinę situaciją, anot Širinskienės, kuomet vaikų gimstamumas kasmet mažėja, valdantieji neskatina gimstamumo – priešingai.
„Yra vienetai pagalbos centrų, krizinio nėštumo centrų, kurie konsultuoja moteris, suteikia joms kažkokią materialinę pagalbą. Tai aš manyčiau, kad valstybės politika reikėtų stumti šita kryptimi ir tikrai neskatinant moteris kaip lengviau ar kaip greičiau nutraukti nėštumą“, – sako A. Širinskienė.
O pasak Vytauto Didžiojo universiteto santuokos ir šeimos studijų mokslo darbuotojos Birutės Obelenienės, tokia medikamentinė procedūra dar ir nesaugi, nes tai darant namuose procedūra neatitinka net minimalių medicininių standartų ir netgi prieštarauja Lietuvos baudžiamajam kodeksui.
„Kuo didesnis nėštumas, nėštumo laikotarpis arba kaip medikai vadina gestacinis laikotarpis, tuo didesnis yra kraujavimas ir kraujavimas būna toks masyvus, kad tenka perpilti ir kraują. Ir apie tai taip pat galima perskaityti ir atsidarius internete Amerikos vaistų ir maisto registracijos žurnalus“, – kalba profesorė, socialinių mokslų daktarė Birutė Obelenienė.
Visgi medikai laikosi kitokios pozicijos ir sako, kad vien pats nėštumas jau kelia nemenką riziką moters sveikatai, jei jos pastoja per anksti, per vėlai ar per dažnai. Dėl laiku nenutraukto nėštumo ir su juo susijusių komplikacijų kasmet pasaulyje miršta 500 tūkstančių moterų.
Gydytojai sako, kad medikamentinis nėštumo nutraukimas tik retais atvejais gali turėti komplikacijų. Anot Klimo, nepavykusį medikamentinį nėštumo nutraukimą užbaigti chirurginiu prireikia tik vienai moteriai iš 200.
„Problema visa yra tame, kad kraujavimas ilgiau trunka. Kuo moteris gausiau kraujuoja, tuo tas kraujavimas greičiau pasibaigia, nes tai yra toksai, kad ir mini, bet tam tikras gimdymas“, – teigia V. Klimas.
Embrionas, pasak Obelenienės, yra gyvybė, o tai, kaip su juo bus pasielgta nepageidaujamą nėštumą nutraukus namuose, yra didžiulė nepagarba.
„Jame nurodyta, kad žmogaus embrionai yra laidojami atskirai nuo medicininių atliekų. Tai yra tam tikra pagarba, o šiuo atveju po medikamentinio aborto žmogaus embrionas bus tiesiog nuplaunamas į kanalizaciją. Tai blogiau nei medicininė atlieka“, – tikina B. Obelenienė.
„Tai rodo visišką nesupratimą iš krikščioniškos pusės, todėl, kad ir tas nėštumo nutraukimas, ir šitas yra nėštumo nutraukimu tik tai skiriasi būdai. Tai jeigu chirurginiu būdu moteris daugiau kenčia, daugiau yra rizikos patekti į komplikacijas, tai šiuo atveju beveik nėra tos rizikos ir embrionų iki šiol niekas pas mus nelaidoja“, – tvirtina E. Kuliešytė.
Pernai Lietuvoje buvo atlikta beveik 5500 abortų ir šis skaičius, anot Obelenienės, įteisinus medikamentinį nėštumą tik didės. Pasak profesorės, abortas tampa preke, kurią reikia prakišti moterims.
