„CIE Automotive China“ prezidentas Johnas Mackas įsitikinęs, kad greitai Lietuvoje gali pradėti kilti kinų automobilių gamyklos.
Užaugęs Biržuose, vėliau emigravęs į Australiją, šiuo metu pastaruosius septynerius metus Kinijoje gyvenantis J. Mackas, „CIE Automotive China“ prezidentas, mano, kad Baltijos šalys yra itin patrauklios Kinijos gamykloms, tačiau Lietuva turės prisitaikyti prie kultūrų skirtumų, antraip jai gresia dinozaurų likimas.
Globalios Lietuvos lyderių organizuotoje diskusijoje užsiminėte, kad Baltijos šalys yra patrauklios kinų gamyklų statybai. Kodėl?
Patrauklios todėl, kad Baltijos šalys iki šiol nieko nedarė. Žiūrėkite į Čekiją, Lenkiją, Vengriją, Slovakiją – šios šalys turi daug užsienio investicijų. O Baltijos šalys didelių investicijų neturi. Darbo sąnaudos šiose šalyse, palyginti su Čekija ir Lenkija, yra labai skirtingos. Be to, Baltijos šalys yra patrauklios užsienio investuotojams, nes šios arti Rusijos, o jie Rusiją vis dar laiko rizikinga investicija, tačiau Europos Sąjungai priklausanti šalis būtų visiškai nerizikinga.
Taip pat patraukli darbo rinka: yra žmonių, nedarbo lygis labai didelis, uždarbis, sakykime, dar geras. Tad, mūsų akimis, galima prognozuoti, kad užsieniečiai rinksis Baltijos šalis.
Jei kinai atidarys gamyklų Lietuvoje, ar nesukels sunkumų kultūrų skirtumai? Esate sakęs, kad jei Kinijos gamyklos vadovas pasakys, kad reikia dirbti savaitgalį, kinai neklaus kodėl, neprieštaraus ir dirbs. Tokią situaciją Lietuvoje sunku įsivaizduoti.
Skirtumai trukdys, tačiau lietuviams reikės pasikeisti. Kodėl dinozaurai išmirė? Negalėjo prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Jei kinai čia atidarys gamyklą, joje darbas vyks septynias dienas per savaitę. Mes žengdami į Kiniją atnešame dalį savo kultūros, taip ir jie atsineš dalį. Todėl mums teks pasikeisti ir prisitaikyti prie naujų sąlygų.
Kinijoje dirbate ir gyvenate jau septynerius metus. Ar lengva užsieniečiui imtis verslo šioje šalyje?
Ką jūs ten darysite? Tie, kurie norėjo dirbti Kinijoje, nuvažiavo prieš dešimt – penkiolika metų. Šiandien į Kiniją jau niekas neinvestuoja. Ateityje taip pat taps sunkiau importuoti iš Kinijos, nes darbo rinkoje darbo sąnaudos tampa labai didelės, sunku įsigyti žaliavų, nes paklausa labai didelė ir kaina didesnė nei Europoje. Reikia žiūrėti, ką galima gaminti ne Kinijoje.
Kokią Kiniją jūs matote iš vidaus?
Visi kalba apie besivystančias valstybes. Aš skirstau taip: išsivysčiusios valstybės, besivystančiosios ir Kinija. Kinija yra visiškai kitokia rinka. Čia dirbti lengva, nes, kalbant apie investicijas iš užsienio, jie yra labai motyvuoti. Manau, per pastaruosius 20 metų kinai parodė, kad gali iš komunizmo padaryti aukščiausio lygio kapitalizmą. Ateityje Kinija ne tik plėsis vidaus rinkoje, bet pradės statyti gamyklas visame pasaulyje. Jie taip pat nori būti pasauliniais veikėjais.
Pastaruoju metu daug kalbama apie naują grėsmę Kinijos plėtrai – nekilnojamojo turto (NT) burbulą. Kiek šie pranešimai teisingi?
Spauda, tiksliai nežinodama, per daug rašo. Kalbant apie NT burbulą, valdžia taiko gerą sistemą. Tie, kurie pirmą kartą perka NT, pagal įstatymus gali gauti finansavimą iki 90 procentų. Tačiau jei norite pirkti dar vieną NT objektą, jau teks mokėti visą sumą grynaisiais – banko paskola negalima. Manau, jie taip kontroliuoja galimą burbulą. Be to, yra investuotojų, kurie, kaip ir Lietuvoje, pastatė daug NT objektų. Pavyzdžiui, šiandien biuro patalpas rasti daug lengviau – prieš penkerius metus reikėjo keletą metų laukti eilės. O šiandien jau galime patys pasirinkti, kurioje vietoje norime biuro ar buto.
Grįžkime prie Lietuvos. Ji turi gebėjimų ir sąlygų užauginti bei išlaikyti lyderius?
Žinoma, kad turi. Lietuva visada buvo pažangi ir turi daug protingų bei išsilavinusių žmonių. Universitetų sistema čia taip pat yra labai gera, galinti užauginti daug gerų talentų, kurie gali kantriai dirbti Lietuvos plėtros labui.
Koks jūsų požiūris į Lietuvą paliekančius emigrantus?
Kas išvažiuoja iš Lietuvos? Daugiausia tie, kurie čia nieko gero nepasiekė. Gal skamba labai griežtai, bet taip yra. Atrodo, kad užsienyje lengviau užsidirbti, bet taip nėra. Ten reikia daug sunkiau dirbti nei tėvynėje. Būna išimčių – kai kuriems pavyksta padaryti karjerą, pasiekti aukštesnį lygį. Su tokiais žmonėmis, manau, geriau palaikyti ryšį ir nevilioti grįžti. Manau, juos puikiai galime panaudoti bandydami atvilioti užsieniečius investuoti Lietuvoje.
