„Naminukų“ tėvai sako, kad mokantis namie gerėja vaikų pasiekimai, psichologinė būklė, mat jie gauna daugiau dėmesio nei mokykloje. Visgi pedagogai atkerta, kad mama ar tėtis mokytojo atstoti negali, o ir bendravimas su kitais vaikais naudingas.
Akvilė matematikos moko trečioką savo sūnų Kajų, mat nei jis, nei jo devintokė sesė į mokyklą neina – vaikai yra ugdomi šeimoje: „Atsimeni, mes mokėmės, kiek kartų arba kiek daiktų daugiau arba mažiau. Tai čia toksai bus kaip pasikartojimas.“
Kajų mama namuose moko jau antrus metus, o dukra krimsti mokslus namie pradėjo šiemet.
„Kaip mamai, norisi to didesnio dėmesio vaikui. O kai yra, tarkim, sakoma, tu nesupratai, tai pats vėliau išsiaiškink, arba buvo tokių dalykų, kuriuos turi „atmokyti“ vaiką. Tai aš pradėjau galvoti, kodėl aš gaištu laiką atmokydama, jeigu aš iš karto galiu mokyti taip, kaip mums reikia“, – sako Akvilė.
Ir ko gi, pasak Akvilės, vaikus reikia „atmokyti"?
„Pavyzdžiui, kuomet reikia ten ir kažkokias profesijas ar amatus suskirstyti, kas yra šiais laikais, ar kas yra senovėj. Pavyzdžiui, kalvystė. Ir kalvystę vaikas turi priskirti prie senovės, nors mes šiais laikais turim giminėj kalvių, bet vaikas turi vaizduoti. Jeigu tu nori, kad mokytoja pasakytų, kad tu atlikai darbą teisingai, tai turi žymėti, kad kalvystė yra senovinis dalykas. Tarsi iš karto mokai vaiką apgaudinėti sistemą“, – tvirtina Akvilė.
Ir skambučio į pamoką nėra. Pamokos Kajui prasideda jam patogiu laiku.
„Nuo tada, kada aš atsibundu. Kada mama nusprendžia grynai. Aš galiu ten kiek noriu išsimiegoti“, – sako Kajus.
Kajus džiaugiasi ne tik galintis miegoti kiek panorėjęs, bet ir tuo, kad turi geriausią mokytoją – mamą. O ir į mokyklą grįžti berniukas visai nenori, namuose mokytis jam patinka labiau, nes...
„Nėra tokio chaoso. Nėra taip, kad mokytoja išdėsto, nes pasako, kad neturės laiko tiksliai kiekvienam taip, kaip reikia, ir man tai nepatikdavo. Aš žiauriai susinervindavau ir pradėdavau verkti net“, – pasakoja Kajus.
„Aš kartoju medžiagą, jeigu jis nesupranta, tiek, kiek jam reikia. Tokiu būdu, kaip jam reikia. Vienaip nesuprato. Kitaip suprato. Tai ta prasme, rezultatas yra pagerėjęs, kad aš matau, kad tą, ką mes mokėmės, jis išmoko. Ne šiaip uždėtas pliusas, bet iš tikrųjų viską išmoko, ką reikėjo išmokt“, – kalba Akvilė.
Ir nors Kajaus mama turi pildyti ataskaitas mokyklai ir sukelti Kajaus atliktų darbų nuotraukas ar vaizdo įrašus, bent jau vaikai turi daugiau laisvo laiko. Mat priešingai nei mokykloje, nereikia laukti, kol bendraklasiai, pavyzdžiui, perskaitys tekstą. Tiesa, moteris mato ir kitų pliusų vaikams besimokant šeimoje.
„Man sūnus kažkurią dieną pradėjo jungti baterijas, išsiėmęs iš automobilių žaislinių tuos variklius. Tai yra ugdymasis, bet man tai neužėmė nei kiek laiko. Jis galvojo, kad žaidė. Aš tame matau labai daug naudos“, – tvirtina Akvilė.
O kol Vilniaus Lazdynų mokyklos moksleiviai mokslus kremta palinkę prie suolo, du šios mokyklos mokiniai taip pat yra ugdomi šeimoje. Mat jų tėvai turėjo išvykti iš Lietuvos, tačiau mokslų nutraukti nenorėjo.
„Pasiekimai yra gan geri, nes ugdomi vaikai yra motyvuoti mokymuisi ir sugeba savarankiškai mokytis, ir tėvai motyvuoti padėti savo vaikams“, – teigia Vilniaus Lazdynų mokyklos direktorė Marija Klimaševska.
Ne mokykloje, bet šeimose ugdomi vaikai tam tikrą valandų skaičių per metus gali konsultuotis su mokytojais, taip pat kas pusmetį jie turi atsiskaityti, ko išmoko namuose. Ir visgi, anot Lazdynų mokyklos direktorės, ugdymas šeimoje turėtų vykti tik pavieniais atvejais.
„Vaikai turi būti tarp vaikų ir socializacija, ir bendravimas vaikų, ir įvairūs renginiai, ir bendravimas turėtų vykti mokykloje“, – tikina M. Klimaševska.
„Yra labai keistas įsivaizdavimas, kad vaikų socializacija – tai yra mokykloje su 30 žmonių, iš kurių galbūt pusė tau nepatinka, su kuriais tu priverstas praleisti pusę dienos“, – sako Akvilė.
Ugdymą šeimoje kritikuoja ir licėjaus „Sokratus“ direktorius Mindaugas Nefas. Pasak pedagogo, bendrojo lavinimo mokyklos sugalvotos neatsitiktinai, kaip ir ne veltui jose dirbantys specialistai keliasi savo kvalifikaciją.
„Kaip parašyti rašytinę raidę l. Na aš moku rašyti, bet metodika yra šiek tiek kitokia. Aš nemoku išmokyti jos parašyti, bet pirmokei didžiąją dalį galiu padėti. Bet kai ji bus penktokė ir, tarkim, jau reikės matematikos įvairius uždavinius spręsti, kokias nors lygtis, na, aš toks labai jau rezervuotai vertinu savo galimybes“, – kalba licėjaus „Sokratus“ direktorius Mindaugas Nefas.
„Niekas taip gerai nepažįsta savo vaiko kaip mama arba tėtis, kuris su juo leidžia visą dieną. Tai galbūt ta metodika formaliai nebus ten kažkokia super teisinga pagal tai, kaip mokoma pedagogikos moksluose, bet tai bus tas, kas tinka mano vaikui“, – sako Akvilė.
Pasak Nefo, dalis namuose vaikus ugdančių tėvai daro klaidą įsivaizduodami, kad žino, kas geriausia jų vaikams, o ir neretai tenkina labiau savo, o ne vaikų poreikius.
„Ar kad ten tingi anksti keltis, ar per kamščius važiuoti, nežinau, arba yra sugalvojęs, kad vaikas gali ugdytis vien šventąja dvasia ar ten gamtos turtais gyvas, na, tai yra blogai vaiko ugdymo prasme“, – tikina M. Nefas.
Kai kurie tėvai mokyklai aiškino, kad rinkosi ugdymą šeimoje, nes per karantiną pamatė, kad vaikams būnant namuose jie mažiau serga, geriau jaučiasi ir psichologiškai. Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, prieš 2-ejus metus įteisinusios ugdymą šeimoje, tėvai šį būdą iš pat pradžių rinkosi nedrąsiai, bet dabar tokių mokinių vis daugėja.
„Jeigu 2000 metais buvo 64 mokiniai, tai šiais metais 267 mokiniai“, – kalba Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas Alvydas Puodžiukas.
Anot ministerijos atstovo, ugdymas šeimoje suteikia spalvingumo švietimo sistemai, ir yra labai populiarus tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė. Ir visgi ne visi vaikai gali būti ugdomi šeimoje.
„Turi mokinys mokytis tik teigiamais pažymiais. Tai viena iš sąlygų. Turi būti sąlygos geros namuose. Tas irgi turi būti įvertinta. Na, ir kokia aplinka. Viskas, kas turi būti, tai yra leidimas vaikų teisių apsaugos tarnybų“, – aiškina A. Puodžiukas.
Šeimoje ugdomų vaikų pasiekimus, pasak ministerijos, kol kas vertinti sunku – duomenų apie tai ministerija neturi, bet metų pabaigoje žada palyginti, ar mokinių pasiekimai nepablogėjo, lyginant su tuo, kai jie mokėsi mokykloje.
