Šį pavasarį profsąjungų aktyvumas Lietuvoje padidėjo. Kuriasi naujos profesinės sąjungos. Tai galima vertinti kaip labai teigiamus poslinkius jūsų šalyje. Šiuo metu Lietuvoje jau veikia nemažai profsąjungų. Dabar reikėtų sujungti šias jėgas, kad jos galėtų kalbėti vienu balsu.
Liberalai prezidento rūmuose ir Seime tvirtina, kad darbininkų jungimasis į profsąjungas padidins kainas, todėl nenaudingas eiliniam žmogui. Tai klaidingas argumentas ir gera iliustracija, atskleidžianti, jog dauguma Lietuvos politikų ideologines alternatyvas suvokia labai siaurai. Daugiau demokratijos per profsąjungas daugiau galių suteikiant eiliniams žmonėms negali būti blogas dalykas. Išaugusi eilinių gyventojų galia, žinoma, gali tapti rimtu iššūkiu liberalų, laisvosios rinkos ir kraštutinės dešinės politikai, kuri dominuoja jūsų valstybėje nuo praėjusio amžiaus dešimto dešimtmečio pradžios. Be abejo, liberalai nenori prarasti galios ir aršiai nusitaikė prieš bet ką, kas bent iš tolo primena perskirstymą. Tegul!
Argumentas, kad didesnė narystė profesinėse sąjungose padidins kainas, nėra pagrįstas įrodymais. Pažvelkime į Skandinaviją, kur profesinės sąjungos pastaruosius 70 metų turi itin tvirtas pozicijas. Liberalai nesugeba paaiškinti Skandinavijos valstybių politinės ir ekonominės sėkmės. Skandinavijos šalių gerovė daugiausia yra nulemta didinamų atlyginimų. Tai pasiekta visų pirma profsąjungų dėka, o ne palaikant žemas kainas. Šis atskyrimas svarbus, nes kaina yra nulemta rinkos pasiūlos ir paklausos. Kita vertus, atlyginimų lygis negali būti užtikrintas, jei yra paliktas rinkos jėgoms. Tai yra priežastis, kodėl profesinės sąjungos yra linkusios atlyginimų lygio nustatymą palikti ne rinkai, o perkelti į politinių derybų plotmę. Nors Skandinavijos valstybės pasižymi dideliais darbuotojų atlyginimais, gerove ir aukštomis kainomis, šio regiono ekonomikos visame pasaulyje yra vienos iš konkurencingiausių, pažangiausių ir geriausiai prisitaikančių prie kintančios aplinkos.
Realybė skiriasi nuo liberalų piešiamo vaizdo. Tiesa yra ta, kad ekonomikos vystymuisi yra palanku darbuotojams mokėti atlyginimus, iš kurių jie galėtų normaliai pragyventi, palanku ir plėsti demokratinį dalyvavimą tariantis su profesinėmis sąjungomis. Šį faktą liberalai visiškai ignoruoja. Jų troškimas - kad darbininkai kapituliuotų prieš rinkos jėgas ir konkuruodami dar labiau numuštų savo atlyginimus. Jie nemato problemos, jei kokio nors prekybos centro darbuotojai uždirba vos 4 litus per valandą. Jų supratimu, gyventojai yra laisvi - neribojami socialinių santykių. Pagal šį supratimą, Mindaugas, dirbantis prekybos centre prie kasų, gali pasinaudoti ta pačia laisve ir galia kaip ir Valdas prezidento rūmuose.
Ši politika turi didžiulių neigiamų pasekmių visai Lietuvos visuomenei, ypač ekonomikai. Ji sukūrė darbo sąlygas ir ekonomiką, kuri verčia žmones bėgti iš šalies. Tai nulėmė ekonominė liberalų politika kartu su korumpuoto ir neatsakingo politinio elito darbais.
Atlyginimų didinimas buvo ir yra svarbus profesinių sąjungų kovos tikslas, tačiau liberalai nori kliautis tik rinka. Jei „rinkoje“ susiklostys, kad prekybos centro darbuotojas gauna 4 litus per valandą, o jo savininkas 400 litų per valandą - tai ir gerai. Pasak Lietuvos liberalų, rinka visada teisi. Tokie laisvosios rinkos fundamentalistai yra įsitvirtinę ne tik prezidento rūmuose, jie vyrauja ir visame Lietuvos politiniame gyvenime.
Tokioje situacijoje profesinės sąjungos yra vienintelis garantas, kad bus rūpinamasi eilinių lietuvių socialinėmis teisėmis ir tinkamomis darbo sąlygomis. Tai akivaizdu esant dabartinei politinei ir ekonominei padėčiai, kai politikai, analitikai ir verslo elitas laisvąja rinka, privatizacija ir konkurencija pasitiki labiau, nei katalikai Romos popiežiumi. Iškrypusi ir kraštutinė kapitalizmo versija, kurią propaguoja Lietuvos elitas, sukuria didelį socialinį atotrūkį, skurdą, emigraciją, švietimo bei sveikatos apsaugos sistemų griūtį. Tokia politika naudinga tik saujelei žmonių, tačiau turi didelių neigiamų pasekmių daugumai dirbančių lietuvių. Jei Lietuvos profesinėms sąjungoms pavyktų suvienyti jėgas, jos gali tapti svarbiausia jėga, ginančia marginalizuotą Lietuvos gyventojų daugumą. Svarbiausias profesinių sąjungų veiklos tikslas yra būti konstruktyvia Lietuvos visuomenės jėga, ginančia daugumos lietuvių interesus.
