„TNS Gallup" tyrimų duomenimis, šiuo metu populiariausios veiklos tarp lietuvių yra knygų skaitymas, aktyvus poilsis gamtoje, kelionės po Lietuvą ir maisto ruošimas savo malonumui. Savęs tobulinimas populiariausias tarp jaunų žmonių, mat su amžiumi smarkiai krinta tuo užsiimančių skaičius.
Valgio gaminimas – mažiausiai priklausomas nuo apklausoje dalyvaujančių amžiaus, tuo mėgaujasi apie 30 procentų lietuvių nuo 15 iki 75 metų. Menko populiarumo – tenisas, kultūrizmas, joga ir t.t..
Taupumas – pramoga
Maisto gaminimas – paradoksalus reikalas. Produktai brangsta, jiems apdoroti reikalinga energija – irgi, tačiau, kaip pasakojo V. Gaidys, jis kiekvieną vakarą ruošia valgį savo malonumui, tiesiog jo produktai „stebuklingai“ papuolė į nebrangiųjų ratą. O pensininkų interesas maisto ruošoje yra kiek kitoks: jie patiria džiaugsmą „apgaudami“ krizę. „Senjorai turi laiko pagalvoti, pasirinkti, ramiai ryte išeit pasivaikščioti ir nusipirkti mėsytės. Malonumas yra gudrauti ir nugalėti“, – įžvalgomis dalinosi sociologas.
„Gaminimas namuose rodo taupumą“, – teigė Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė. Maistas yra antra didžiausia išlaidų grupė (pirmoji – būsto išlaikymas), tad tai padeda sumažinti išlaidas, o kūrybiškas ieškojimas, kaip sutaupyti, padeda ne taip skausmingai priprasti prie patiestaupymo.
Be to, tai ne tik praktiška, bet ir madinga: didėjantį maisto gaminimo populiarumą nesunku pastebėti – leidžiamos receptų knygos, apie tai kalbama per televiziją. Tiesa, kaip teigė O. Bložienė, tai taikoma daugiausiai vidutinės klasės atstovams, nes pensininkai neturi pasirinkimo – jie priversti gamintis patys, perkant produktus ieškoti akcijų ir sudarinėti sąrašus.
Tačiau knygų skaitymas yra visiems prieinamas hobis. „Bibliotekos teikia nemokamų knygų, be to, senjorai gali ir neturėti sveikatos užsiimti kuo kitu“, – pasakojo banko atstovė. Aišku, aktyvesni senoliai gali ir noriai imasi daržininkystės: ši tradicinė veikla nėra populiari tarp žmonių, jaunesnių nei 40 metų, bet už šios ribos aktyvumas kyla sparčiai ir laikosi pastoviai.
Laimi lengvai prieinamos ir nebrangios pramogos
Šios ir kitos lietuvių mėgstamos veiklos – artimos todėl, kad pigios. „Pensininkai, pavyzdžiui, neišgali sau leisti kruizų, bet išeit pasivaikščiot po gamtą gali bet kas“, – teigė O. Bložienė. Prieinamumas ir kaina padeda apsispręsti ir renkantis sportą: važinėjimasis dviračiu yra nepalyginamai populiaresnis už tenisą.
Ekspertės teigimu, greitu metu drastiškų pokyčių lietuvių pomėgiuose nematysime: „Situacija turi pasikeisti reikšmingai, kad lietuviai keistų įpročius, nes juos keisti ypatingai sunku“.
Nukenčia tik aukštosios klasės hobiai
„Jei paimsime idealizuotą laisvalaiko įvaizdį, tai ten paklius kalbų mokymasis, skaitymas, teatras ir panašūs dalykai“, – teigė sociologas V. Gaidys, tačiau tokios „aukštosios“ pramogos brangsta. Dėl to mažėja ir susidomėjimas, ką rodo mažėjantys laikraščių tiražai ir kino teatrų lankomus, be to, sociologo manymu, lietuviui smagiau pasėdėti prie televizoriaus ar, jei jis jaunesnis, prie kompiuterio.
Kiti lietuvių laiko praleidimo būdai – kaimiškos prigimties, todėl sunkiai pasiduodantys ekonominiams nepritekliams. Pavyzdžiui, sodo tvarkymas: gražus, lietuviškas užsiėmimas, net jei ir nelabai imponuojantis jaunimui. „Kur tu matei lietuvį tiesiog atsipalaidavusį šezlonge?“, – retoriškai klausė sociologas.
Aktyviai laisvalaikis leidžiamas taip pat gamtoje: populiarus grybavimas, žūklė, sportas. Tik sportas sportui nelygu. „Fitneso ir kitų mokamų šakų gerbėjų mažiau. Kita vertus, daugumai lietuvių sportavimas siejasi, pavyzdžiui, su dviračiai, tad jie jų ir imasi“, – teigė V. Gaidys.
