Anot Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus Martyno Marcinkevičiaus, kol šie siūlymai įstrigę ministerijos kabinetuose, nieko negalima imtis: „Oficialiai nepatvirtinus vaistų skyrimo metodikų, negalima nieko daryti, parengti mokymų ir t.t.“
Pašnekovas pabrėžia, kad ne tik priklausomybė nuo vaistų, bet ir bendrai per didelis jų vartojimas yra labai aštri problema. „Su ja būtina kovoti dviem „frontais“. Pirmiausia turime gydyti tokius pacientus. Taip pat reikia pripažinti, kad šiuos vaistus neadekvačiomis dozėmis neįžvelgdami piktnaudžiavimo lengva ranka išrašo patys kitų specialybių gydytojai – šeimos gydytojai, kartais neurologai. Todėl būtinas didesnis švietimas“, – sakė M. Marcinkevičius.
Ministerija žada pokyčius
Realybė tokia, kad Lietuvoje benzodiazepinų suvartojama 2 kartus daugiau nei vidutiniškai Ekonominės bendrijos ir plėtros organizacijos šalyse. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sutiko, kad problema egzistuoja, tačiau žadėjo, jog artimiausiu metu rekomendacijos turėtų atsirasti.
„Siekiant sukurti dokumentą, kuriuo pasitikėtų ir gydytojai, ir pacientai, metodinės rekomendacijos šiuo metu derinamos su suinteresuotomis organizacijomis, galutinį, suderintą jų variantą planuojama turėti jau artimiausiu metu. Manome, kad siekiant turėti moksliškai pagrįstą ir saugią metodiką, siūlymai turi būti tinkamai išdiskutuoti, pasverti, įvertintos visos galimybės, įsiklausyta į visas nuomones. Tikimės, kad šios metodinės rekomendacijos išties taps įrankiu, palengvinsiančiu sprendimų priėmimą kasdienėje gydytojo praktikoje.
Patvirtintos rekomendacijos turėtų padėti mažinti pirmą kartą skiriamų benzodiazepinų grupės vaistų skaičių, o ilgalaikiai vartotojai įgis galimybę su gydytojo pagalba laipsniškai mažinti vartojamų vaistų kiekį, naudojantis moksliškai pagrįstomis, saugiomis rekomendacijomis“, – komentavo SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas.
Jis pridūrė, kad ministerija ir programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai atliko perteklinio benzodiazepinų vartojimo Lietuvoje analizę ir kartu su psichiatrų bendruomene parengė benzodiazepinų skyrimo ir laipsniško nutraukimo metodikos projektą. „Reikia pabrėžti, jog itin svarus gyd. R. Mazaliauskienės, gyd. G. Daubaro ir gyd. M. Marcinkevičiaus indėlis“, – sakė I. Rubikas.
Besikreipiančiųjų nėra daug
Respublikinio priklausomybių ligų centro (RPLC) atstovės Morganos Danielės teigimu, besikreipiančiųjų dėl priklausomybės vaistams nėra daug, tačiau skirtinguose miestuose tendencijos skiriasi. Anot jos, bet kuriuo atveju pagalbos prašantieji sulaukia.
„Tai priklauso ir nuo pasitikėjimo gydymo įstaiga, jos specialistais, ir nuo pacientų informuotumo apie gydymosi galimybes. Jei pacientas pasirenka ar jam rekomenduojama nutraukti vaistų vartojimą greičiau, taikomas gydymas RPLC stacionaro skyriuose, kur per keletą savaičių, stebint medicinos personalui, žmogus nutraukia vaistų vartojimą. Tačiau dažniausiai nutraukimas yra ilgalaikis procesas, kuris gali trukti nuo metų iki dviejų ar net penkerių. Tokiu atveju asmuo reguliariai lankosi pas gydytoją, konsultuojasi su kitais specialistais ir po truputį nutraukia vaistų vartojimą. RPLC gydytojai gali rekomenduoti kombinuoti šiuos ir kitus metodus, taip pat gydymą pacientas bet kada gali pasirinkti tęsti ir jo poliklinikai priklausančiame Psichikos sveikatos centre”, – aiškino įstaigos ryšių su visuomene specialistė.
Daugelis nė neįtaria
Medikai atkreipia dėmesį, kad nemažai žmonių nė nenutuokia, kad yra priklausomi. „Jie tiesiog vartoja ir tai jiems atrodo normalu. Bet kai pažiūri, kokios būna dozės, pamatai kaip jie reaguoja, jei, neduok dieve, dėl kokių nors priežasčių kelias dienas negauna vaistų, akivaizdu, kad vystosi priklausomybė su visa abstinencijai būdinga simptomatika. Atsiranda milžiniškas nerimas, tachikardijos, didėja spaudimas, nors žmogus nesupranta, kas jam darosi“, – sakė Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius.
Jam antrino ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas dr. Robertas Badaras. Anot jo, priklausomybė vaistams atrodo labai nekalta – pavartoji vieną tabletę, kuri tau, atrodytų, padeda, bet kitą dieną tos pačios tabletės tau jau nebeužtenka ir griebiesi dar kitos arba didini tų pačių medikamentų dozę.
„Labai dažnai ši problema kelerius metus ir daugiau gali būti „po vandeniu“. Tiesiog po truputį didėjant dozėms auga tolerancija. Pagal raminamųjų legalių preparatų vartojimą lenkiame visą Skandinaviją, brolius latvius, estus. Toks žmogus dažniausiai nebūna kritiškas situacijai, mato problemą visi išskyrus jį patį. Bet kiti ir patys supranta, kad reikia gydytis“, – kalbėjo toksikologas.
Pavojingiau už antidepresantus
M. Marcinkevičius sutiko, kad daug žmonių geria vaistus dėl kažkokios priežasties, tačiau didelė dalis jų gydosi pagrindinę ligą labai neadekvačiomis dozėmis, ne tais vaistais. Tačiau kartu jis atkreipė dėmesį, kad vis dar gajus mitas, jog benzodiazepinai vertinami kaip mažiau pavojingi nei antidepresantai.
„Ir žmonės raminamųjų taip nebijo, jiems atrodo, kad tai ne psichotropiniai vaistai. Nors išties yra atvirkščiai: antidepresantai nesukelia pripratimo ir priklausomybės. Kartais kai sakai žmogui, kad išrašysi antidepresantų, sako, kad šitų psichiatrinių vaistų nenori, išrašykite „Xanax‘o. O šie vaistai sukelia dideles priklausomybes ir abstinencijas“, – aiškino medikas.
Gydymas užtrunka
Gydytojas tvirtino, kad pagalba tokiems žmonėms yra prieinama, tačiau svarbiausia paciento kantrybė: „Gydymas tikrai nėra sudėtingas, tik ilgalaikis. Jo metu iš esmės yra po truputį mažinamos vaistų dozė arba keičiami vaistai. Išties iš alkoholinės abstinencijos žmogų galima išvesti daug greičiau nei priklausomybės medikamentams. Jei prie vaistų pripratę per 10 metų žmonės tikisi priklausomybę įveikti per kelias dienas, labai klysta. Juo labiau kad pasitaiko ir atkryčių.“
Toksikologas R. Badaras pridūrė, kad tiek apsinuodijimų, tiek piktnaudžiavimų receptiniais raminamaisiais vaistais daugėja. „Čia galima būtų išskirti kelis vartotojų segmentus – vyresnio, darbingo amžiaus ir jauni asmenys. Jų motyvacijos skirtingos, tačiau pagalbos visiems prireikia panašios“, – sakė gydytojas.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centras – didžiausias Lietuvoje, kuris atlieka planines detoksikacijas – tiek nuo opioidų, tiek nuo kai kurių kitų legalių ar nelegalių psichoaktyviųjų medžiagų, tarp jų – ir tam tikrų vaistų (raminamųjų, migdomųjų, nuo skausmo).
