Kone kiekvieną savaitgalį Aistė Vengalytė vyksta į vis skirtingas šventes: vestuves, krikštynas, darbo vakarėlius, gimtadienius ir t. t. Jų organizatorė šypsosi sakydama, kad jų sezonas toli gražu dar nesibaigė:
„Sezonas dar tikrai nesibaigia. Atrodo, kad net ir nesijaučia, jog atėjo ruduo, nes kiekvieną savaitgalį turime po šventę. Aišku, didžioji dalis jų buvo vasaros sezonu, tačiau išties džiugu kad žmonės ir toliau jas švenčia.“
Vis dėlto, kalbant apie krikštynas, Aistė teigia, kad jas minėti, visgi, lietuviai mieliau renkasi vasarą, kuomet yra puikūs orai ir šventę galima minėti gamtoje.
Skiria nuo 5 iki 10 tūkst. eurų
Pasiteiravus, kokios pastarojo krikštynų sezono mados bei tendencijos buvo ryškiausios, pašnekovė teigia, kad šiemet vis daugiau tėvelių jas rinkosi minėti tik pačių artimiausių žmonių rate.
„Daugumai vis dar atrodo, kad krikštynos yra trumpas poros valandų paminėjimas ir tiek, tačiau iš tiesų taip tikrai nėra. Galima sakyti, kad pastaruoju metu sumažėjo ne šventės mastas, bet dalyvių skaičius.
Krikštynas galima drąsiai prilyginti mažoms vestuvėms, nes jų metu taip pat yra svarbus dekoras, maistas ir gėrimai, gyva muzika, atlikėjai, net ir šventės vedėjai, kitos pramogos. Taigi, šventės konceptas didėja, tačiau skirtingai nuo kitų sezonų, mažėja dalyvaujančiųjų kiekis“, – dar kartą pabrėžia savo įžvalgą Aistė.
Mažomis vestuvėmis krikštynas renginių organizatorė apibūdino ne šiaip sau. Pasirodo, kad gražiai krikštynų šventei lietuviai yra pasiruošę išleisti nuo 5 iki 10 tūkstančių eurų, o tai yra kone pusė vestuvių šventės sumos. Pasak specialistės, didžiąją dalį biudžeto sudaro išlaidos dekorui.
Dekoras, kaip teigia Aistė, priklauso nuo temos. Visgi, anot jos, dažniausiai dominuoja pastelinės spalvos. „Aišku, jeigu pasirenkama „Šreko“ tema, tuomet spalvų paletė būna žalia (nusišypso).
<...> Pagal tematiką dominuoja meškiukai, balionai. Pastarieji geriausiai atkreipia mažųjų dėmesį, jiems būna smagiau, o ir nuotraukos gražesnės.“
Pramogos ir vaikams, ir suaugusiems
Pašnekovė priduria, kad per šį sezoną ji atkreipė dėmesį ir į dar vieną tendenciją. Pasak jos, krikštynos tapo vis labiau personalizuotos, orientuotos ne tik į mažuosius dalyvius, bet ir suaugusiuosius.
„Krikštynų šventė tampa populiari ir tuo, kad joje skiriama dėmesio ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Galvojami įvairūs užsiėmimai, ką jie galėtų veikti šventės metu“, – sako. Tačiau net ir atkreipiant dėmesį į vyresnius šventės dalyvius, nepamirštama ir pačių vaikų.
Aistė vardina, kad dažniausiai kaip pramogas vaikams klientai renkasi edukacijas: cheminius eksperimentus, burbulų fiestą, garuojančių kukurūzų degustaciją, ledų ar slaimo gamybą.
„Patiems mažiausiems užsakomas animatorius, kuris minimaliai užsiima, nes vis tik didžiąją dalį šventės kaltininkai praleidžia kartu su tėveliais. Suaugusiems užsakomas mobilus baras, veidrodis gražioms nuotraukoms pasidaryti ar panašiai“, – priduria.
Be to, A. Vengalytė teigia, kad vis tik išlieka standartas krikštyti vaikučius iki vienerių metų amžiaus. Lygiai taip pat šventės vis dar prasideda bažnyčioje, nesirenkama kitų vietų, kur būtų galima pakrikštyti mažylius.
Lietuviai neskuba ir krikštynų apjungti kartu į vieną didelę šventę su vestuvėmis. Aistė teigia, kad nors šios vestuvės savo mastu bei biudžetu neretai būna didelės, visgi, pasirenkamos švęsti atskirai.
Pasiteiravus, o koks tuomet krikštynų šventės organizavimo metu vaidmuo yra krikšto tėvų, moteris teigia, kad jie vis dažniau šventės organizavimą patikti švenčių koordinatoriams.
„Iš tiesų tai krikšto tėveliai nelabai kišasi, daugiau pasako norus, pageidavimus renginių organizatoriams ir jiems perleidžia didžiąją dalį šventės rengimo. Be to, vis dažniau pastebiu, kad šventėse dažniau pasitaiko renginių organizatorių, kurie padeda sukoordinuoti daugelį šventės detalių, leidžia ramiai pasimėgauti švente, diena“, – nusišypso.
O po visko depresija apima norisi vaikus žudyti.
Kam ta veidmainystė??
Ar tame esmė, ar pinigų kiekyje, ar šventės dydyje?
Būkit tikrais žmonėmis.
