Remiantis bylos duomenimis, lietuvė 2011 metais buvo nuteista kalėti iki gyvos galvos (už grotų ji turėtų praleisti mažiausiai 15 metų) po to, kai teismas pripažino ją kalta ankstesniais metais nužudžius vos prieš kelias valandas gimusį sūnų. Motina berniukui ant veido uždėjo maistinės plėvelės ir šis užduso.
Vėliau paaiškėjo, kad moteris Lietuvoje 2009 metais nužudė kitą savo naujagimę dukrą ir vėliau su vyru ir trimis vaikais persikėlė į Škotiją.
Vėliau apeliacinės instancijos teismas panaikino nuosprendį lietuvei, kuri, kaip nustatyta, buvo patyrusi prievartą ir traumą.
Po apkaltinamojo nuosprendžio Škotijoje moteris buvo išduota Lietuvai ir nuteista dar 15-ai metų kalėjimo už dukters nužudymą. Vėliau ji buvo grąžinta į Škotiją atlikti bausmės iki gyvos galvos.
Tačiau Škotijos baudžiamųjų bylų peržiūros komisija, tirianti galimas teisingumo klaidas, bylą perdavė Edinburgho baudžiamųjų bylų apeliaciniam teismui. Apeliacinio teismo teisėjai panaikino lietuvei nuosprendį dėl nužudymo, tačiau suteikė prokuratūrai įgaliojimus pradėti naują baudžiamąjį persekiojimą.
Teismas taip pat priėmė lietuvės prisipažinimą dėl teisiškai lengvesnio nusikaltimo (netyčinio vaiko nužudymo). Bylos duomenimis, ji 2010 m. balandžio 12 d., sūnaus gimimo dieną, bute Fraserburghe ji laikė maistinės plėvelės gabalėlį ant berniuko burnos ar nosies ir jį uždusino.
Skirtingai nei už tyčinį nužudymą, už netyčinį nužudymą neskiriama privaloma laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
Lietuvei gresia deportacija į Lietuvą. Atlikusi bausmę Škotijoje, bus deportuota į gimtinę atlikti 15 metų laisvės atėmimo bausmę už savo trijų dienų dukrelės nužudymą.
Apeliaciniam teismui buvo nurodyta, kad lietuvei buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, kompleksinis potrauminio streso sutrikimas ir sumuštos moters sindromas.
Prokuroras teismui pažymėjo, kad 2011 metais moteris neapskundė nei nuosprendžio, nei bausmės už sūnaus nužudymą. Tačiau jai atstovaujantys advokatai 2020 m. kreipėsi į Škotijos baudžiamųjų bylų peržiūrėjimo komisiją, motyvuodami tuo, kad gydytojai pateikė naujų įrodymų, patvirtinančių, jog ji turėjo būti nuteista už lengvesnį nusikaltimą.
Prokuroras teigė, kad moteris patyrė „sunkią vaikystę“, nes jos tėvas žuvo eismo įvykyje, o motina buvo alkoholikė. Pirmąjį vaiką ji pagimdė būdama 16 metų, o 2009 m. balandžio 6 d. nužudė savo dukrą. Lagamine paslėptas vaiko kūnelis buvo rastas vieno namo palėpėje Marijampolėje.
2010 m. pradžioje, prieš pagimdydama sūnų, moteris persikėlė gyventi į Škotiją, prieš tai pasakiusi vyrui, kad nėštumą nutraukė.
Vėliau lietuvė išvyko iš ligoninės ignoruodama rekomendaciją, kad ją reikėtų perkelti į gimdyvių skyrių Aberdeene. Grįžusi namo ji nuėjo į miegamąjį ir uždarė duris. Vienas iš moters vaikų buvo už durų ir pamanęs, kad girdi kūdikio verksmą, įėjo į kambarį ir rado motiną laikančią didelį maistinės plėvelės ritinį. Atrodė, kad ji kažką vynioja ir liepė vaikui išeiti iš kambario.
Kitoms lietuvėms ji neigė, kad turi naujagimį, ir šios kreipėsi į policiją. Pareigūnai negyvą vaiką rado plastikiniame maišelyje, įdėtame į krepšį ir padėtą už nereikalingų daiktų.
Pareigūnų apklausiama lietuvė neigė, kad neseniai gimdė.
Vėliau Cornton Vale moterų kalėjime Stirlinge Moteris reguliariai dalyvavo terapijos užsiėmimuose ir pradėjo pasakoti apie savo praeitį. Teismo psichologas daktaras Adamas Mahoney padarė išvadą, kad ji patyrė „chronišką ir plataus masto prievartą“.
Ją taip pat apžiūrėjęs teismo psichiatras konsultantas teigė, kad tuo metu, kai ji nužudė du naujagimius, jai pasireiškė reikšmingi psichikos sutrikimo simptomai.
