Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
Pastebėjusi, kad chemijos pramonė Amerikoje nėra pakankamai reguliuojama, o daugybė amerikiečių nė nenutuokia žodžio „organinis“ reikšmės, lietuvė Laura Flinn (25) įkūrė organinių prekių ir dovanų kūdikiams interneto parduotuvę. Laura pastebi, kad pragyvenimo išlaidos ten mažesnės nei Lietuvoje, verslo aplinka palankesnė, tad savo parduotuvę planuoja plėsti.
„O! Momma“ interneto parduotuvės idėja Laurai kilo susilaukus dukrelės. Kai gimė mažylė, Laura pradėjo domėtis visomis drabužių, žaislų, maisto kūdikiams sudedamosiomis dalimis ir buvo šokiruota, kad dauguma prekių yra toksiškos, tad ateityje gali sukelti įvairių ligų.
„Norėjau sukurti parduotuvę, kurioje besilaukiantys ir jauni tėveliai galėtų be baimės pirkti prekes savo kūdikiams žinodami, kad jos pagamintos iš pačių geriausių ir natūraliausių sudedamųjų dalių, – pasakoja moteris. – Viską dariau pati, vyro padedama, jokiems darbams pagalbos nesamdėme. Kol kas mūsų parduotuvė nėra labai didelė, bet ateityje tikimės išaugti. Taip pat planuojame rašyti tinklaraštį apie organinius produktus ir jų svarbą. Čia vis dar yra labai daug žmonių, kurie šito nesupranta. Europoje situacija geresnė, o JAV chemijos pramonė nėra pakankamai reguliuojama.“
Mokesčiai – aiškesni nei Lietuvoje
Moteris skaičiuoja, kad verslo leidimas JAV kainuoja 110 dolerių per metus. Vienkartinę 75 dolerių sumą teko sumokėti už svetainės vardo registraciją, po 30 dolerių per metus – už jo atnaujinimą. Už puslapį internete Laura moka 20 dolerių per mėnesį, dar 20 – už kreditinių kortelių operacijas bei 2 proc. nuo kiekvienos gautos sumos. Jei prekė buvo parduota Kalifornijoje, kur registruotas verslas, tenka mokėti pardavimo mokestį (8,5 proc. nuo kiekvienos parduotos prekės).
Lietuvoje už svetainės vardą kasmet tektų mokėti apie 30 litų, taip pat 200 litų ir didesnį kasmetinį mokestį už duomenų talpinimą serveryje. Vykdant veiklą pagal individualios veiklos pažymą Lietuvoje, kas mėnesį tektų mokėti 90 litų Privalomojo sveikatos draudimo mokestį, nesvarbu, ar per mėnesį iš vykdomos veiklos gauta pajamų, jei nesate draustas valstybės. Taip pat – 5 proc. nuo pusės apmokestinamų pajamų Gyventojų pajamų mokesčio, 28,5 proc. – nuo pusės apmokestinamų pajamų Valstybinio socialinio draudimo mokesčio.
„Tik būsto kainos čia didesnės, tačiau kitos pragyvenimo išlaidos, maistas, komunaliniai mokesčiai, degalai yra pigesni. Trijų kambarių namo nuoma kainuotų apie 2 tūkst. dolerių per mėnesį, komunaliniai mokesčiai – apie 300 dolerių“, – sako Laura.
Susirasti darbą emigrantams ne sunkiau nei vietiniams
Gyvendama JAV, Laura sakosi besiilginti šeimos, taip pat nuolat besibaiminanti dėl žemės drebėjimų: per porą gyvenimo Kalifornijoje metų moteriai teko patirti jau tris. Tačiau daugiau trūkumų emigracijoje ji neįžvelgia.
„Pragyvenimo lygis daug geresnis nei Lietuvoje, čia daug daugiau galimybių. Oras ir gamta – pasakiški! Man labai patinka gyventi taip arti vandenyno. Žmonės labai draugiški ir malonūs. Tiesa, ir Lietuvoje žmonės darosi draugiškesni, bet, kai atvažiuojame atostogauti, vis dar matau labai daug susiraukusių veidų“, – gyvenimo JAV privalumus vardija moteris.
Laura pastebi, kad šalyje legaliai gyvenančiam išsimokslinusiam imigrantui darbą susirasti nėra sunkiau nei vietiniams: „Amerikoje svarbiausi dalykai yra diplomas ir patirtis, o ne kilmės šalis. Kadangi turiu nuosavą verslą, su darbdaviais susidurti neteko. Tačiau mano vyras yra iš Škotijos ir dirba inžinieriumi. Jam neteko patirti jokių sunkumų.“
Iš mokyklos suolo – į emigraciją
Lietuvoje Laura negyvena jau devynerius metus. „Kai buvau 15 metų, mano mama išvyko į Londoną ieškoti geresnio gyvenimo sau ir mūsų šeimai, nes Lietuvoje nebuvo daug galimybių pragyventi. Atėjus vasaros atostogoms, norėjau jas praleisti su mama. Atostogos pasibaigė, o aš taip ir negrįžau namo“, – prisimena lietuvė.
Londone moteris gyveno septynerius metus, o atostogų kelionė į San Franciską jai buvo lemtinga: ten ji sutiko savo būsimą vyrą. Anot jos, tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Laura užsibrėžė tikslą ilgiau pagyventi San Franciske, netrukus taip ir atsitiko.
„Kiekvieną dieną jaučiuosi taip, tarsi visada čia turėjau būti. Žinoma, Amerika tikrai nėra svajonių išsipildymo šalis, kaip daug kas galvoja. Svajonės išsipildo, kai įdedama daug pastangų ir darbo. Tiesiog čia daugiau galimybių. To Lietuvoje trūko“, – mintimis dalijasi Laura.
