Beveik šimtas aukų – tokią kraupią statistiką po penktadienį nugriaudėjusio sprogimo Oslo centre ir žudynių Utojos saloje skaičiuoja norvegai. Masinėmis žudynėmis įtariamas norvegas Andersas Behringas Breivikas savo poelgį pavadino siaubingu, bet reikalingu. Osle gyvenanti šiaulietė Emilija Jaugėlaitė sako, kad norvegai yra ištikti šoko, o šalies sostinė atrodo kaip po karo. Didžiausias dėmesys dabar skiriamas žuvusiųjų artimiesiems.
Nesuprato, kas įvyko
E. Jaugėlaitė kruvinąjį penktadienį, prieš pat sprogimą, rengėsi išeiti iš namų. Namas, kuriame kartu su draugu gyvena Emilija, stovi mažiau nei už 500 metrų nuo centro.
„Į svečius atvyko bičiulis, norėjome pasivaikščioti po centrą. Jau buvome apsiavę batus. Oras buvo apniukęs, lijo. Išgirdę itin stiprų garsą, pirmiausia pagalvojome – audra ateina“, – sako Emilija.
Norvegijos laikrodžiai tuo metu rodė 15 valandų 26 minutes (Lietuvos laiku – 16. 26).
Pirmąjį greitosios pagalbos automobilio signalą bičiuliai išgirdo eidami gatve. Ant šaligatvių ir gatvės gulėjo išdužę vitrinų stiklai. Kuo toliau – tuo tankiau.
Kai Emilija su draugais nukako iki pagrindinės aikštės, nuo sprogimo buvo prabėgusios gal 7– 8 minutės. Policijos dar nebuvo daug.
„Visi žmonės – apimti panikos, pasimetę. Iš pradžių niekas nebuvo aišku. Ar sprogimas planuotas? Ar netyčia? Kur jis įvyko? Galvota apie metro. Tik nuėję į draugo darbovietę, sužinojome, kad sprogimas įvyko prie Naftos energijos departamento“, – įvykių seką atkuria Emilija.
Pasak merginos, norvegai iš pradžių nenorėjo patikėti, kad tai buvo planuotas išpuolis. Kelta versija, kad sprogimo priežastis – dujų nuotėkis. Vėliau pastebėtas susprogęs automobilis. Pradžioje galvota, kad sprogo ne viena, o kelios bombos. Dar viena versija – sprogdintas norvegų laikraščio „VG“ pastatas, nes prie pastato privažiavo daug greitųjų, gaisrinės mašina.
„Oslas atrodo baisiai, kaip po karo. Vibracija buvo išskirtinai didelė, spėjama, kad dėl akmenuoto dirvožemio. Neįmanoma įsivaizduoti, kokio didumo kvartalas pažeistas: viskas išdužo pusantro kilometro spinduliu“, – pasakoja Osle gyvenanti mergina.
Antras smūgis
Grįžusi namo, Emilija sekė norvegų žinias. Netrukus pasirodė žinutės apie šaudymą saloje.
„Policija dar nebuvo atvažiavusi į salą, kai vaikai socialiniuose tinkluose „Twitter“, „Facebook“ pradėjo rašyti žinutes, kad šiuo metu vyksta susišaudymas. Maža žinutė pasirodė ir internetiniame laikraščio puslapyje: po informacijos apie sprogimą. Tuo momentu dar niekas nekreipė dėmesio, – sako Emilija. – Pirmosios žinios pranešė apie 5 sušaudytuosius. Galiausiai paaiškėjo, kad saloje šaudyta pusantros valandos. Policija atvažiavo maždaug po valandos.“
Šeštadienį, pasak Emilijos, centrinė Oslo dalis dar buvo aptverta. Norvegai bando padarinius sutvarkyti operatyviai, jau penktadienį buvo atvažiavusios stiklinimo įmonės, kurios puolė tvarkyti stiklus.
Vietos laikraščiuose Emilija skaitė, kad norvegai turėjo priekaištų policijai, kuri iš pradžių buvo pasimetusi ir dirbo neoperatyviai.
Dar iki šaudymo saloje buvo kalbama, kad tokia baisi nelaimė šalyje – pirmoji po Antrojo pasaulinio karo.
„Išpuolį įvykdęs žudikas sakė, kad jo aktas nukreiptas prieš multikultūralizmą. Norvegijos Premjero teigimu, šalies atsakas bus dar daugiau demokratijos,“ – sako mergina.
Negalėjo patikėti realybe
Šiauliuose NATO misijoje tarnavęs Carlas Einaras Ianssenas, gyvenantis Rygge, netoli Oslo, kraupią žinią sužinojo iš didžiausio Norvegijos laikraščio VG (Verdens Gang) internetinio puslapio: „Osle sprogo bomba!“
„Įsijungėme nacionalinę televiziją. Tuo momentu jie teturėjo nuotraukas, bet po kelių minučių pradėti transliuoti vaizdus, nufilmuotus mobiliaisiais telefonais. Maždaug už pusvalandžio pasiekė užuominos, kad kažkas vyksta jaunimo stovykloje Utojos saloje. Dar po valandos išgirdome apie “mažiausiai 10“ žuvusiųjų saloje. Apie ketvirtą ryto policija jau kalbėjo apie mažiausiai 85 aukas, dar septynias – bombos sprogimo. Tada suvokėme tragedijos mastą“, – sakė norvegas.
Pasak Carlo Einaro, pirminiai šaltiniai teigė, kad tai – „Al- Qaeda“ ar panašių organizacijų išpuolis. „Ekspertai“ šią nuomonę pranešė žiniasklaidoje.
„Pamanėme, kad Norvegija užpulta pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo, – sako C. E. Ianssenas. – Kai išgirdau, kad saloje šaudė norvegas ir kad galimas ryšys tarp abiejų įvykių, pamaniau, kad jis gali būti ekstremalių pažiūrų nacionalistas. Kai gyveni tokioje taikioje šalyje kaip Norvegija, reikia laiko, kad suvoktum, kad tai, kas įvyko, yra realybė. Visa šalis, kaip ir aš, šoke. Koks baisus ligonis gali tai padaryti...“
Dėmesys – žuvusiųjų šeimoms
Šiuo metu, sakė Carlas Einaras, didžiausias dėmesys skiriamas žuvusiųjų šeimoms. Visos bažnyčios atviros žmonėms, kuriems reikalinga parama.
Vyksta didžiuliai abiejų įvykių tyrimai, atliekamos kratos ūkyje, kuriame gyveno Andersas Behringas Breivikas.
„Manau, kad padėtis būtų buvusi dar sudėtingesnė, jei už šių įvykių būtų stovėjusi teroristinė organizacija. „Kas bus kitas?“, – ramybės neduotų klausimas. Dabar kaltininkas areštuotas, tikiuosi, gyvenimas sugrįš į vėžes“, – tikisi norvegas. – Bet visam laikui liepos 22-oji Norvegijoje įsimins kaip žiaurioji diena, galbūt kiek panaši į rugsėjo 11-ąją JAV.“
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
