K. Kanarskas, kartu su kitais jo bendrininkais, šiuo metu įtariamas neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (12 epizodų) ir neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu (2 epizodai). Vien už pastarąjį nusikaltimą K. Kanarskui gresia ilga laisvės atėmimo bausmė – nuo 10 iki 15 metų.
Tačiau, vyras įtariamas ir kitais nusikaltimais. K. Kanarskas kaltinamas tuo, kad kartu su savo sėbrais organizavo nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavo – o Baudžiamojo kodekso 249 str. nurodo, jog už tai gresia ir laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Galiausiai, vyro pavardė figūruoja ir vienoje iki šiol neišspręstoje žmogžudystės byloje – daugiau nei prieš 20 metų buvo žiauriai nužudyta kaunietė mergina, o K. Kanarsko pavardė figūruoja byloje.
Nepaisant šių aplinkybių, mažiau nei prieš mėnesį, K. Kanarskas sulaukė malonios žinios – Kauno apygardos teismas siūlė pasižymėjusį nusikaltėlį paleisti į laisvę, tiesa, griežtomis sąlygomis: jis privalo sumokėti 80 tūkst. eurų užstatą, jam uždėta apykojė, jis negali išeiti iš namų, nebent būtų nustatytos to reikalaujančios aplinkybės.
Tad kaip pavojingam nusikaltėliui pavyko ištrūkti į laisvę?
Siūlė sušvelninti kardomąsias priemones
Bylos duomenimis, K. Kanarskas buvo sulaikytas 2022 m. kovo 30 d. – taigi, jis sulaikytas jau daugiau nei du metus laiko.
Asmeniui laukiant teismo sprendimo, sulaikymas gali būti paskiriamas trijų mėnesių laikotarpiui ir vėliau pratęsiamas – šiuo atveju sulaikymo terminas buvo daug kartų pratęsiamas vėlesnėmis teismų nutartimis.
Tačiau, 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi, Kauno apygardos teismas, įvertinęs įtariamojo „padarytų veikų pavojingumą, sunkumą, kiekį, mastą, jo socialinius, šeiminius bei ekonominius ryšius su Lietuva“, bei tai, kad „byla yra sudėtinga ir didelės apimties, dėl to jos nagrinėjimas gali užtrukti“ ir galiausiai – ilgai taikomą griežčiausią kardomąją priemonę (sulaikymą) nusprendė, jog Baudžiamojo proceso kodekse (BPK) numatomi tikslai galėtų būti įgyvendinti sušvelninus kardomąsias priemones.
Kauno apygardos teismas siūlė K. Kanarską paleisti į laisvę, tačiau taikant šiuos apribojimus: atliekant kaltinamojo kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, K. Kanarskas privalėtų nuolatos būti namų zonoje – negalėtų nuo jus nutolti daugiau nei per 30 metrų, išskyrus atvejus, kuomet įtariamajam reikėtų išvykti į gydymo įstaigą (pagrindžiant medicininiais dokumentais), į ikiteisminio tyrimo įstaigą (baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu), darbu (mokymusi) ar kitais iš anksto suderintais atvejais, gavus leidimą išvykti. K. Kanarskui taip pat reikėtų dėvėti apykoję, o Kauno apygardos teismui jis būtų sumokėjęs 50 000 eurų užstatą.
Prokurorai baiminasi pabėgimo scenarijaus
Vis dėlto, prokurorė nesutiko su šiais Kauno apygardos teismo argumentais ir kreipėsi į Apeliacinį teismą, prašydami Kauno apygardos teismo nutartį panaikinti ir toliau pratęsti sulaikymą, dar trims mėnesiams.
Prokurorė akcentavo, jog K. Kanarskas padarė itin sunkius nusikaltimus, kurie buvo atlikti ir užsienyje, o Jungtinėje Karalystėje jis turi net ir šeimyninius ryšius – tad jis gali bėgti.
„K. Kanarskas ne tik galimai įvykdė labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, turinčius tarptautinį pobūdį, tačiau juos ir organizavo, planavo, sutelkė kitus asmenis ir jiems vadovavo. Be to, kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų pobūdis pagrindžia, kad jis turi tarptautinius kriminalinio pobūdžio ryšius, kuriais naudodamasis jis gali pasislėpti nuo gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės, vienas iš nusikalstamų veikų bendrininku galimai slapstosi Ispanijos Karalystėje. Be to, kaltinamojo pilnametis sūnus gyvena Jungtinėje Karalystėje“, – nurodė prokurorė.
Prokurorės teigimu, švelnesnės kardomosios priemonės neužtikrintų BPK numatomų tikslų, be to, prokurorė abejojo, ar K. Kanarskas negalėtų vėl nusikalsti.
„Kauno apygardos teismas K. Kanarskui paskyrė švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau jos neužtikrina BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Nors intensyvi priežiūra yra antra pagal griežtumą kardomoji priemonė, tačiau K. Kanarsko inkriminuotų veikų pobūdis, jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas, leidžia teigti, kad ši priemonė nėra pakankama BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti, o jo turimi tarptautiniai ryšiai leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo judėjimo elektroninis stebėjimas nesudaro kliūčių jam jais pasinaudoti ir pasislėpti nuo teismo, taip pat daryti naujas nusikalstamas veikas“, – teigė prokurorė.
Prokurorės neįtikino ir argumentai dėl K. Kanarsko sveikatos bėdų, ar galimybė, jog bylos nagrinėjimas užsitęs ypatingai ilgai.
„Aptarti skundžiamoje nutartyje duomenys leidžia daryti išvadą, kad K. K. turi sveikatos problemų, dėl kurių jam gali reikėti periodiškai teikti sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau nėra pateikti įrodymai, jog kaltinamajam šiuo metu būtų reikalinga išskirtinė, ypatinga, skubi medicininė pagalba, kurios suteikimas nebūtų įmanomas laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniuose ar kitose įstaigose“, – nurodė prokurorė.
Skundą tenkino iš dalies
Išnagrinėjęs prokurorės pateiktą skundą, apeliacinis teismas jį tenkino iš dalies – buvo nuspręsta K. Kanarskui paskirtą užstatą padidinti nuo 50 iki 80 tūkst. eurų – tokią sumą jis turėjo pervesti į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą. Apeliacinis teismas taip pat prašė patikslinti intensyvios priežiūros sąlygas. Vis dėlto, kitos nutarties dalys liko nepakeistos – taigi, K. Kanarskui naikinimas suėmimas.
Apeliacinis teismas prokurorų išgąstį dėl K. Kanarsko galimybės pabėgti ir vėl daryti nusikaltimus laikė perdėtu.
„Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad kaltinamojo judėjimo elektroninis stebėjimas yra antra pagal griežtumą kardomoji priemonė, kuri kartu su asmens dokumentų paėmimu neabejotinai laikytina efektyvia, užtikrinant, kad kaltinamasis dalyvaus procese ir nedarys naujų nusikaltimų“, – skelbiama Apeliacinio teismo nutartyje.
„Kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, vien tik formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti vykdyti teisingumą, nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą“, – toliau skelbiama nutartyje.
Vežė narkotikus iš Ispanijos į Lietuvą
Bylos duomenimis, K. Kanarskas, kartu su kitu įtariamuoju Algimantu Kalinausku, subūrė grupuotę, kuri augino kanapes Ispanijoje, o tuomet gabeno narkotikus atgal į Lietuvą ir pardavinėjo Kaune bei Marijampolėje. Kalbama apie labai didelius kiekius – kanapės buvo pakuojamos į 10 kg svorio dėžes.
Į šią schemą buvo įtraukti ir gausybė kitų įtariamųjų – dalis jų buvo buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 39 str. – jie padėjo atskleisti nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas. O prieš kitus asmenis pradėti ikiteisminiai tyrimai buvo atskirti.
Byloje nurodoma, jog A. Kalinauskas ir K. Kanarskaspalaikė pastovius tarpusavio ryšius su minėtais įtariamaisiais, skyrė jiems užduotis, vaidmenis nusikalstamo susivienijimo veikloje. Pavyzdžiui, vieni įtariamieji buvo atsakingi už kanapių auginimo laboratorijos eksploatavimą, kiti – laboratorijos darbuotojų „įdarbinimą“, treti – produkto pardavimą Lietuvoje.
K. Kanarskas, kartu su A. Kalinausku, bei kitais sėbrais susirinkdavo negyvenamoje sodyboje aptarti bendrus planus – derinamos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimo kainos, priimami sprendimai dėl bendro nusikalstamo susivienijimo pinigų fondo, sukauptų lėšų panaudojimo teikiant pagalbą sulaikytiems, kiti klausimai.
Pavardė minima ir nužudymo byloje
K. Kanarsko pavardė minima ir kitoje kraupioje byloje. 2002 m. vasario 11-osios dienos išvakarėse buvo nužudyta Kaune tuo metu gyvenusi 18-metė.
Tuomet prieš teismą stojo tik vienas Kamuolinių grupuotės narys Klaidas Kanarskas, nes J. Snieška sugebėjo pasprukti ir pasislėpti nuo teisėsaugos. 2003 metais K. Kanarskas buvo išteisintas nužudymo byloje. Vis dėlto, sulaikius J. Sniešką, atsiranda vilties, kad teisingumas dėl itin brutalaus jaunos merginos gyvybės atėmimo bus atstatytas – bylos nagrinėjimas 2023 m. vėl buvo atnaujintas.
Žiauriai nužudytos merginos kūnas 2002 m. vasario 12-ąją buvo rastas Kaune, prie V. Krėvės prospekto 26 namo. Rasta 18-metė dirbo kasininke vos per gatvę esančiame prekybos centre.
Anot žurnalisto Dailiaus Dargio, mergina galimai buvo nužudyta po konflikto su keliais kauniečiais: „Įtariamaisiais šioje byloje buvo du Kamuolinių gaujos branduolio įkūrėjai – Klaidas Kanarskas ir Jonas Snieška, kuris neseniai buvo surastas ir sučiuptas Jungtinėje Karalystėje. Po merginos nužudymo J. Snieška pradingo. Buvo versijų, kad jis galėjo būti nužudytas. Bet paaiškėjo, kad jis slapstėsi užsienyje, gyveno su svetimais dokumentais.
„Pats nužudymas buvo itin kraupus. Dėl kažkokio konflikto susikirto jų keliai. Mergina nužudyta ciniškai. Ji gyveno tame pačiame V. Krėvės prospekte. Jos kūnas buvo suknežintas. Ant jos kaklo buvo užveržtos pėdkelnės. Iš pradžių net policijos tyrėjai negalėjo nustatyti, kas per asmuo nužudytas. Tik po kurio laiko merginą atpažino artimieji.“
Šį rezonansinį įvykį komentavo ir buvęs Kauno Dainavos policijos komisariato darbuotojas Vladas Krivickas. Jis pasakojo, jog tuo metu dirbo budėtoju.
„Tiesa, tą parą budėjo mano kolega. Buvo gautas pranešimas vėlai vakare, kad prie namo mergina šaukiasi pagalbos, todėl išsiųstos policijos pajėgos. Įvykio vietoje rasta išrengta mergina, kuri buvo stipriai sužalota. Ji jau buvo negyva. Tik po daug metų (2021-ųjų rugpjūtį – aut. past.) buvo sulaikytas asmuo, įtariamas, įvykdęs šį kraupų nusikaltimą. Tai Jonas Snieška, priklausęs Kamuolinių gaujai.“
Pareigūnas prisiminė, kad nužudyta mergina gyveno netoli nusikaltimo vietos.
„Pažinojau jos tėvus. Labiau dėl darbo reikalų. Iki nužudymo teko su jais bendrauti. O praėjus kažkiek metų, ji buvo nužudyta.
Šitame name buvo užregistruotas ir dar vienas žiaurus nusikaltimas. Tada dirbau kriminalinėje policijoje, buvo rugpjūčio mėnuo. Tada gautas pranešimas, kad iš vieno buto sklinda stipri smarvė. Antstoliai atėjo, skambino į duris, bet jų niekas neatidarė.
Viduje tada buvo rasta lovoje gulinti moteris, irimo stadijoje. O įėjime į virtuvę, tarpduryje, buvo pasikoręs vyriškis. Buvo surinkta medžiaga. Paaiškėjo, kad jie buvo sugyventiniai. Nustatyta, kad vyras pasmaugė moterį, o tada pats tarpduryje pasikorė. Jis jau buvo teistas už pirmos žmonos nužudymą“, – apie nelaimių apsėstą namą prisiminimais dalijosi V. Krivickas.
