Iki šiol miškuose statyti įprastų gyvenamų pastatų gyventojams nėra leidžiama tam, kad nebūtų pakenkta gamtinei ekosistemai.
Tiesa, dalis išimčių galioja ir dabar. Pavyzdžiui, jei pasistatysite stoginę, pavėsinę ar kitą poilsiui skirtą objektą, tikėtina, kad už tai administracinės atsakomybės nesulauksite.
Tačiau dalis politikų ruošiasi plėsti išimčių sąrašą ir siūlo leisti gyventojams miškuose statyti ne tik pavėsines, bet ir vasarnamius.
Kokie statiniai galėtų atsirasti?
Įstatymo projektą parengęs Seimo narys, „Nemuno aušros“ frakcijos narys Martynas Gedvilas sako, kad ūkio paskirties žemės sklype, kuriame auga medžiai, rekreaciniais tikslais galėtų būti statomi nedideli vasarnamiai (iki 24 kv. m).
„Tai reikštų didesnę laisvę miškų savininkams ir privačių miškų valdytojams. Tokia teisė leistų statyti poilsio namelius be būtinybės keisti žemės paskirtį, tačiau svarbu, kaip būtų reglamentuojama tokių statinių vieta, leidimai ir poveikis aplinkai.
Šis įstatymo pakeitimas yra svarbus kompromisas tarp rekreacinės veiklos skatinimo ir miškų apsaugos. Svarbu užtikrinti, kad teisinės priemonės būtų aiškios ir subalansuotos, siekiant išvengti galimos žalos gamtinei aplinkai“, – sako parengto įstatymo projekto iniciatorius.
Frakcijos vedlys Remigijus Žemaitaitis socialiniame tinkle taip pat teigė, kad „Nemuno aušra“ tikisi sulaukti kitų Seimo narių palaikymo.
Idėjai žeria kritiką
Tačiau Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė teigia, kad politikų siūlomas pakeitimas dėl leidimo statyti mažus vasarnamius miško žemėje, yra mažų mažiausiai nebrandus ir provokatyvus.
„Politikos atstovų pateikta argumentacija, kodėl vasarnamiai galėtų būti statomi, yra netgi ciniška. Sumanymas, vedantis link gražiausių ir vertingiausių miškų urbanizacijos, pristatomas kaip kažkoks kompromisas ir kad skatins atsakingą rekreacinį naudojimą.
L. Paškevičiūtė taip pat primena, kad pastaroji idėja leisti išdygti statiniams miško teritorijoje minima ne pirmą kartą.
O rizikų, pašnekovės teigimu, dėl tokių statinių galima įžvelgti ne vieną.
Pavyzdžiui, jeigu miško teritorijoje atsiras namelis, L. Paškevičiūtės manymu, pastato savininkai taip pat norės nutiesti keliuką, įvesti elektrą, įsirengti tualetą, sutvarkyti aplinką su atsivežtais augalais ar griebtis kitos veiklos, kuri greičiausiai būtų nesuderinama su natūralios gamtinės aplinkos palaikymu.
„Net ir mažo namuko pastatymas neišvengiamai keis ekosistemas ir greičiausiai apribos kitų žmonių teises laisvai lankytis miškuose, grybauti ar uogauti tuose plotuose. Kitaip tariant, tokiu būdu prasidėtų miškų urbanizacijos procesas.
Negana to, nors šiuo metu miškuose negalima statyti namelių, panašių statinių galima aptikti ir dabar. Tai reiškia, kad už aplinkosauginę kontrolę atsakingos institucijos negeba susitvarkyti su piktavaliais asmenimis. Jei nesusitvarkoma, kai yra absoliutus draudimas, tai atvėrus galimybę statyti vasarnamius, problemų ir piktnaudžiavimų gali tik padaugėti“, – vertino L. Paškevičiūtė.
„Net ir teisine prasme, projektas nėra iki galo apgalvotas. Pasiūlymu bandoma pakeisti esamą Miškų įstatymo normą, kad statybos miško paskirties žemėje negalimos. Kyla klausimų, kaip būtų užtikrinami aplinkosauginiai reikalavimai saugomose teritorijose ir „Natura 2000” tinkle, kaip vykdomas tinkamas poveikio vertinimas“, – pastebėjo pašnekovė.
„Šiuo metu yra rengiama dalies miškų atvėrimo rekreacinių namelių statybai galimybių studija, kuri turėtų įvertinti ir rizikas, ir galimybes. Jei jau užsakyta brangi studija, tai gal verta sulaukti jos rezultatų. Toks skubotas pateikimas atrodo kaip provokacija arba kaip tikslingas siaurų interesų atstovavimas“, - dėmesį atkreipė L. Paškevičiūtė.
Tuo metu ekologė, visuomenininkė Monika Peldavičiūtė svarsto, kad tokios idėjos įgyvendinimas, tikėtina, padarytų daugiau žalos nei naudos.
„Graži idėja Lietuvą paversti hobitų kraštu, kur vietoj kirtimų miškuose būtų galima pabūti laukinėje gamtoje, tačiau, įvertinant dabartinį pilietinį ir ekologinį sąmoningumą bei institucijų neįgalumą, praktiškai to padaryti neįmanoma.
Ir, greičiausiai, ši idėja padarytų daugiau žalos, nei atneštų naudos“, – teigė ji.
M. Peldavičiūtė taip pat atkreipia dėmesį, kad net ir dabar atsakingos institucijos negeba kontroliuoti tam tikrų pažeidimų miško teritorijose.
„Palangos botanikos parke vietoje galimų dušinių turime dviejų aukštų kotedžą ir nė viena institucija negalėjo arba nenorėjo užtikrinti teisingumo ir įstatymo laikymosi.
Žmogaus veikla buvimu namelyje vien neapsiriboja, turim pavyzdžių, kai ir aplink pavėsines miškuose prisodina gėlių, krūmų, daro takelius, lauko baldus, kompostines ir t.t., net ir valstybinėje žemėje“, – vertino ji.
M. Peldavičiūtė svarsto, kad nors tokios siūlomos idėjos pagrindinis argumentas, panašu, yra siekis suteikti savininkui gauti pajamų iš miško jo nenukirtus, tačiau, pasak jos, kyla klausimų, kaip bus užtikrinta, kad miškuose išdygs vasarnamiai, o ne privatūs gyvenamieji namai.
„Prie kiekvieno atvejo ir statomo namelio inspektoriaus nepasatysime, tad didžiausia problema, kaip valstybė sureguliuotų, jog daroma pagal taisykles ir leidimus.
Turėjome kiek anksčiau finansavimo galimybes miško savininkams pasidaryti pažintinius takus miškuose, o atvykus buvo galima rasti padarytus takus ir iškirstus bei suniokotus miškus aplink. Pinigai įsisavinti, bet miško ekosistema sunaikinta ir niekas neužtikrino tokių projektų kokybės ir naudojimo“, – pridūrė ji.
Aplinkosaugos žinovė neatmeta, kad gražiausios miškingos vietos galiausiai pataptų urbanizuotomis teritorijomis ir „siaurų privačių interesų tenkinimu“.
„Mažai kas supranta, kaip veikia ekosistema, o vadovaujasi savo subjektyviu supratimu „gražu“, „negražu“, todėl pasistačius namelį labai greit atsirastų noras „susitvarkyti aplinką“, įsivesti elektrą, pasidaryti kelelį ar lieptelį. Kas iš esmės keistų miško ekosistemą ir prasidėtų gamtinių teritorijų urbanizacija.
<...> Nemedieninę ekonomiką savininkai gali plėtoti ir be namelių statybos ir miško iškirtimo, kaupdami CO2 brandžiuose miškuose ir gaudami kompensacijas už tai“, – kalbėjo ji.
Ragina statyti, bet neįsileisti nekilnojamojo turto vystytojų
Tuo metu premjeras Gintautas Paluckas žurnalistams Seime teigė, kad tokio siekio esą nereikėtų vertinti kaip noro išnaikinti Lietuvos miškus.
„Idėja jau apipinta kažkokiomis sąmokslo teorijomis ir baisiais dalykais. Jeigu pasižiūrėsite į tą pačią Suomiją, Švediją ar Skandinavijos šalis, tai vadinamieji vasarnamiai, namukai ten miško teritorijoje yra, be papildomos infrastruktūros“, – kalbėjo G. Paluckas.
Jis taip pat akcentavo, kad saugomose teritorijose jokių, net minimalių statybų negali būti.
Tačiau Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMŽSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis sutinka su idėja, kad gyventojams iš tiesų turėtų būti suteikta daugiau galimybių naudotis savo miško sklypu.
„Pažiūrėkite, kiek yra prikurta ir pristatyta namelių medžiuose. Ir absurdas – žmonės ieško išeities, ant žemės lyg negali jokio didelio statinio statyti, tada lipa į medį, o tada priklauso nuo kontroliuojančio pareigūno, kaip jis pažiūrės – ar čia kilnojamas daiktas, ar nekilnojamas.
Jeigu nekilnojamas daiktas, tai Statybos inspekcija traktuoja kaip nelegalų statinį. O jeigu jis kilnojamas, tada, vadinasi, jis yra legalus. Absurdas, kada gali nukirsti medį arba tau neleidžia išvis nieko daryti. Kvailystė“, – kalbėjo pašnekovas.
Tiesa, pasak A. Gaižučio, dabartinis politikų siūlymas atrodo „keistokai“.
„Pasiūlyta, kad bus galima iki 24 kv. m. bendro ploto statinius statyt tik ūkiniuose miškuose. Tai jeigu žmogus norėtų ten praleisti savo laisvalaikį, kur pirmiausiai išskiriamos tos vietos, kur patrauklu rekreacijai? Žinoma, kad rekreacinės paskirties miškuose.
Tai kodėl užkirsti kelią žmonėms, jei jo miške išskirta rekreacinė teritorija, kodėl jam negalima ten būtent ir užsiimti rekreaciniais dalykais?“ – klausė jis.
Jis taip pat nemano, kad miško teritorijos bus urbanizuotos. O, kad taip neįvyktų, pašnekovo teigimu, reikia neįleisti nekilnojamojo turto vystytojų.
„Ko čia nereikėtų įsileisti, nes visada atsiranda galimybė, tai nekilnojamojo turto vystytojų, kadangi gali būti pasinaudojama įstatymo pakeitimais ir plečiama komercinė veikla. Bet tą galima lengvai labai apriboti“, – svarstė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
