Lietuvoje fiksuotas žymiausias pramonės kritimas visoje ES – net 7,5 proc. per gegužę, o tiesioginės užsienio investicijos sumažėjo 2,8 proc.
Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA), Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros (KEPA) ir Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės atstovai ieško sėkmės formulės, kaip dabartinėje situacijoje išvengti investicijų krizės Lietuvoje.
,,2006-2008 m. LEPA inicijavo 48 investicinius projektus. Iš jų kitas šalis investicijoms pasirinko 22 užsienio kompanijos. Šalies ūkis dėl neįgyvendintų projektų neteks daugiau nei 4,7 mlrd. litų. Nebus sukurta planuotų daugiau nei 11000 naujų darbo vietų. Investuotojai pagrindine tokio pasirinkimo priežastimi įvardina sudėtingas nekilnojamojo turto įsigijimo procedūras, infrastruktūros, personalo ir paskatų trūkumą“, - teigia LEPA Investicijų skatinimo departamento direktorius Tomas Dobrovolskis.
,,Kartu su Kauno LEZ esame vienintelės vietos Lietuvoje, kurios yra įrengtos ir paruoštos plyno lauko investicijoms. Bendros tendencijos rodo, kad kuo toliau, tuo užsienio verslui į Lietuvą ateiti sunkiau. Mums, o taip pat būsimų pramonės parkų įsikūrimui, labiausiai trukdo besidubliuojančios teritorijų planavimo procedūros“. - esamą situaciją apibūdino Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės direktorius Eimantas Kiudulas.
Preliminari Ekonominių tyrimų centro atlikta ekonominės naudos analizė rodo, kad valstybės investicijos į sėkmingai veikiantį Klaipėdos LEZ atsiperka ne mažiau kaip 20 kartų. E. Kiudulo teigimu, Klaipėdos LEZ‘o veikla yra geras pavyzdys numatomiems kurti pramonės parkams, tačiau ji tikrai strigs, jei nebus panaikintos nereikalingos ir besidubliuojančios procedūros.
„Klaipėdos mieste ir be LEZ‘o yra galimybių pasiūlyti naujų produktų investuotojams, bet dėl komunikavimo stokos tarp visų investicijas skatinančių organizacijų, savivaldos institucijų ši informacija jų nepasiekia“, - Raimonda Laužikienė, KEPA direktorė.
T. Dobrovolskio teigimu, raktas į sėkmę galėtų būti institucijų bendradarbiavimas. Jo nuomone, labai svarbu numatyti bei koordinuoti veiksmus.
Keturių institucijų diskusijų metu KEPA‘i buvo pasiūlyta suformuoti ir inicijuoti naujus investicinius produktus, o Klaipėdos miesto savivaldybei – rasti papildomų finansinių resursų. Pavyzdžiui, savivaldybės žemės sklypus, kurie šiuo metu nepaklausūs vietos rinkoje, pasiūlyti investuotojams su papildomomis patrauklumo priemonėmis.
LEPA, Klaipėdos savivaldybė, KEPA ir Klaipėdos LEZ‘o atstovai parengė bendradarbiavimo veiksmų planą, kur numatė iki šių metų pabaigos sukurti bendrą komunikavimo sistemą, informacinę duomenų bazę investuotojų pritraukimui.
