Didžioji dauguma atletų savose rungtyse nepasiekė finalo, o visų favoritu laimėti aukso medalį laikytas Mykolas Alekna į Lietuvą parskrido su bronza.
Vieni kaltino vis dar kankinančias traumas, kiti – karštį ar nedėkingas sąlygas, tačiau, kad ir kokios to priežastys būtų, akivaizdu, kad Italijos sostinė mūsiškiams dėkinga nebuvo.
Realistiškai į tokius lengvaatlečių rezultatus žiūrėjo ir visą čempionatą stebėjęs Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidentas Eimantas Skrabulis.
„Kaip sakė vienas garsus šuolininkas, kol tu turi bent vieną bandymą, tu nepralaimėjai. Kol nesibaigė čempionatas mes dar negalime daryti išvadų, bet didesnioji dalis iš mūsų didelės atletų komandos sustartavo. Jei be vyniojimo į vatą, sakyčiau, kad nesame patenkti savo atletų startais“, – pirmadienį sakė jis.
Išsamiame interviu su tv3.lt federacijos vadovas aptarė ne tik rezultatus Romos olimpiniame stadione, bet ir dėliojo projekciją į kitą svarbų startą – Paryžiaus olimpines žaidynes.
Kelti tikslai nebuvo realizuoti
Atvirai kalbėjęs apie neišsipildžiusius lūkesčius dėl lengvaatlečių startų E. Skrabulis teigė, kad prieš čempionatą buvo iškeltas ne vienas tikslas. Deja, tik vienas jų kol kas išsipildė.
„Pirmiausia, buvo tikslas deleguoti visus sportininkus, kurie turi teorinę teisę startuoti. Federacija padarė viską, kad jie būtų išsiųsti, deleguoti ir aprūpinti viskuo.
Tam, kad galėtų stipriausiai kovoti dėl medalių ir minimum dėl finalų ar pusfinalių, kiti stipriausi – kovoti dėl reitingo taškų patekimui į Paryžiaus olimpines žaidynes.
Neslepiant tai buvo viena iš užduočių, tačiau pavyko tik viena kol kas – deleguoti didelę komandą“, – kalbėjo LLAF prezidentas.
Visgi vėliau E. Skrabulis pripažino, kad net ir suburta 23 Lietuvos atletų rinktinė galėjo būti nebūtinai geras dalykas.
„Grįžę padarysime išvadas, bet žinote, mes darome išvadas, mes analizuojame, bet iš esmės dirba sportininkai ir treneriai, mes tik padedame įgyvendinti jų siekius. Darome viską, kas įmanoma, kovojame už savo sportininkus, nė vienas nepasakys, kad mes kada nors nusukome jiems nugarą.
Galbūt komanda iš dalies yra per didelė, nes yra žmonių, kurie nuvylė truputėlį labiau, bet čia sportas. Jeigu tu nesugebi susitaikyti su pralaimėjimu, nemoki atsikelti, tu niekada nebūsi čempionu. Netgi didžiausi pralaimi, tai yra neišvengiama sporte“, – tvirtino pašnekovas.
„Apmaudu, kai pagrįstai tikiesi“
Jau pačią pirmąją čempionato dieną į sektorių žengė didžiausia Lietuvos medalių viltis – Mykolas Alekna. Pasaulio rekordininkas kvalifikacijoje jau pirmuoju bandymu viršijo normatyvą ir pateko į finalą, tačiau jame jam sekėsi ne taip sklandžiai.
Ne vienose varžybose virš 70 m diską skraidinęs 21-erių lietuvis net kelis kartus įrankį nusviedė netinkamai, geriausiu rezultatu užfiksavo 67,48 m ribą ir pasipuošė bronzos medaliu.
„Apmaudu, kai pagrįstai tikiesi, – reakciją į tai, kad M. Alekna neapgynė Europos čempiono vardo, atpasakojo E. Skrabulis. – Visi iki tol sakė, kad neliūdėk, dar bus sekantis metimas, bet to nebuvo, tai truputėlį apmaudas ir kartėlis apėmė visus – sportininką, trenerį, jo šeimą. Čia normalus dalykas, kai favoritas kažkuria prasme pralaimi.“
Visgi prezidentas išlaikė ir dalį pozityvo. Jis teigė, kad bet koks medalis yra geras ir reiškia, jog Lietuvos pavadinimas figūruos medalių lentelėje.
„Optimistiškai sakyčiau, kad geriau bronza Europos čempionate ir aukštesnės prabos medalis Paryžiaus olimpinėse žaidynėse nei atvirkščiai. Manau, kad tiek treneris, tiek sportininkas padarys išvadas, viskas su jais yra gerai ir apie tai pakalbėsime po gero 1,5 mėnesio Paryžiuje su geresne nuotaika“, – šyptelėjo jis.
Nors čempionu tapęs slovėnas Kristjanas Čehas daugelio nenustebino, tačiau kiek netikėtai sidabro medaliu pasipuošė austras Lukas Weisshaidingeris. E. Skrabulis sakė, kad tokio sportininko rezultato nesitikėjo, tačiau tarp favoritų iš anksto statė kitą lietuvį.
„Sakyčiau Gudžius galėjo, jeigu ne su nugara problemėlė. Jis nemėgsta skųstis, bet Andrius buvo ne tas ir jis tikrai galėjo pasikauti dėl medalių.
Jeigu pasiliekant prie metikų, tai sąžiningai labai gaila Martyno. Jis buvo pasiruošęs žymiai geriau ir jo startas trenerį ir jį patį turbūt labiausiai nuvylė. Jis tikrai geras sportininkas, talentingas ir apie jį girdėsime daug metų į priekį. Jeigu jie bus sveiki, broliukai dar ne kartą mus pradžiugins.
Kai galvoji, kad gali trys atletai patekti į finalą, o yra pagrindo taip galvoti, tai yra labai gražu“, – žvelgdamas į ateitį kalbėjo LLAF prezidentas.
Žvilgsnis į Paryžių
Nors dar yra laiko iki tol, kol užsidarys olimpinis reitingas, ir bus aišku, kiek gi lietuvių vyks į Paryžiaus olimpines žaidynes, daugelis jau žvelgia būtent į startą ten.
Dar prieš kurį laiką optimistiškai vardinęs galimai gausias lengvaatlečių rinktinės gretas E. Skrabulis apmaudžiai pripažino, kad galbūt tryško per dideliu optimizmu.
„Signalizuoja, kad mūsų optimizmas, kuris buvo kovo-balandžio mėnesį dėl delegacijos dydžio į Paryžiaus olimpines žaidynes, galbūt truputėlį perdėtas. Tų tiesioginių kelialapių tikrai nedaug iškovota – keturi, o kitas kelias yra labai įdomus.
Reikia pasigerinti savo reitingo taškus, o čia mes kol kas nieko nematėme, kas pasigerintų. Mergaitės trišuolininkės, mano nuomone, irgi buvo vertos finalo, bet tai neįvyko. Ne vienas sportininkas paminėjo traumas“, – vardino pašnekovas.
LLAF prezidentas prisiminė ir tai, kad Romoje lietuvių rinktinė galėjo būti dar didesnė, tačiau dviejų sportininkių pasirinkimas nedalyvauti Europos čempionate galėjo išeiti netgi į naudą.
Gabija Galvydytė ir Greta Kariniauskaitė šeštadienį startavo NCAA varžybose ir užfiksavo neblogus rezultatus.
„Jos dvi ir yra, kurios gerina šiai dienai savo poziciją, taškelius renkasi“, – pridūrė jis.
Prezidentas, kaip ir didižioji dalis sportininkų, neprarado vilties ir sakė, kad laiko – dar yra. Visgi jis realistiškai žiūrėjo ir į tai, kad į likusias varžybas veršis daugybė sportininkų, kurie taip pat medžios olimpinius kelialapius, todėl lietuviams gali būti sunku.
Jaunimo trūkumas ir rungčių gausa
Nesunku pastebėti, kad Lietuvos rinktinėje yra ir vyresnio amžiaus sportininkų. Štai 20 km sportinio ėjimo rungtyje varžosi 39-erių Brigita Virbalytė ir 38-erių Marius Žiūkas, disko metimo rungtyje – 33-ejų Andrius Gudžius.
Kitose rinktinėse galima pastebėti daugiau jaunimo, tačiau E. Skrabulio nuomone tai – nėra labai blogas ženklas, tačiau galėtų būti ir geriau.
„Sakyčiau, kad tie „veteranai“ yra daugiau ištvermės rungtyse. Tai negąsdina, nes tai yra vyresnio amžiaus rungtys. Šuoliuose, sprinte, daugiakovėse yra sveikas amžius, kurie dar gali būti 4-6 metus.
Yra dar labai jaunas ir Mykolas, ir Martynas, bet norisi daugiau veidų jaunų. Kodėl pas mus jų neatsiranda, kaip pas lenkus, italus ar britus? Pažiūrėkime į gyventojų skaičių.
Gal aritmetiškai nėra teisinga taip daryti, bet antras dalykas pažiūrėkite į mūsų lengvosios atletikos bazes. Kad ir ką jie pasakoja, ką jie stato, jiems nesigauna daryti. Tą reikėjo daryti prieš 30 metų, maniežo po šiai dienai neturime normalaus“, – nukirto pašnekovas.
E. Skrabulis taip pat atkreipė dėmesį ir į vis kylančią kartelę bei čempionų trūkumą, kuri uždegtų jauno amžiaus žmones rinktis lengvosios atletikos rungtis.
„Konkurencinė aplinka lengvojoje atletikoje darosi labai aukšta, darosi vis sunkiau patekti į čempionatus, olimpines žaidynes. Pažiūrėkite, jeigu Europos čempionas Jacobsas formaliai neįvykdė normatyvo į olimpines žaidynes, tai kokios yra mažos durytės patekti.
Jeigu mes norime, kad žmonės ateitų į mūsų sporto šaką, mes turime turėti herojus, čempionus, nes tai pavyzdys, kuris uždega ir tėvus, ir vaikus eiti, lankyti, būti panašiems į Mykolą, Andrių, Livetą – nesvarbu“, – sakė jis.
Nepaisant visų aptartų, galbūt ne itin pozityvių, aspektų, E. Skrabulis surado ir kuo pasidžiaugti.
„Vienintelis dalykas, kuris džiugina šiuo metu, tai yra tai, kad prasiplėtė geografija mūsų sporto rungčių. 13-14 rungčių yra atstovaujama čia, o tai yra trečdalis visų rungčių beveik. Tokiai mažai šaliai tai yra ypatingai svarbu“, – džiaugėsi LLAF prezidentas.
„Aišku, gerai turėti čempioną vienoje ar dviejose, bet ne mažiau svarbu turėti pakankamai stiprius atletus, kurie gali mūsų šaliai atstovauti platesniame spektre.
Man kiekviena iš 40+ rungčių čia bus mielai matoma, jeigu sugebės mūsų atletas pasiekti galimybę varžytis su pasaulio stipriausiais“, – pozityviai užbaigė jis.
Primename, kad liepos 1 d. užsidarys olimpinis normatyvas, pagal kurį grupelė Lietuvos lengvaatlečių dar bando prasibrauti į Paryžiaus olimpines žaidynes. Taškų kraitį papildyti sportininkams padės birželio 28-30 dienomis vyksiantis Lietuvos čempionatas.
Paryžiaus olimpinės žaidynės vyks liepos 26 – rugpjūčio 11 dienomis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
