Šiaulių apygardos teismas atvertė septyniolikmetės Nedos nužudymo bylą. Teisiamųjų suole – Š. Šalkauskio gimnazijos mokinės Viktorija Vaitiekaitytė bei Viktorija Lietuvninkaitė. Abi devyniolikmetės.
Juokaudama apie mirtį septyniolikmetė Neda net neįtarė, kad eina į pasalą, o į ją viliojančios bendramokslės V. Vaitiekaitytė ir V. Lietuvninkaitė jau paruošusios kraupią kruviną puotą.
„Šiandien po pietų eisiu susitikti su Viktorija Vaitiekaityte“, – praeitų metų liepos 14-osios rytą kompiuteriu susirašinėdama su savo bendramoksle Agne tokią žinutę nusiuntė septyniolikmetė šiaulietė Neda. Perskaičiusi Agnė tiesiai paklausė – gal Neda sukvailiojusi? Juk Šiaulių S. Šalkauskio gimnazijoje, kurioje jos visos trys kartu mokėsi, V. Vaitiekaitytė garsėjo kaip „šizė“.
V. Vaitiekaitytė, kurią visi vadino Vika, išsiskyrė iš bendraamžių būrio ir tuo didžiavosi. Ji dievino ne tik juodus drabužius, auskarus, tatuiruotes, bet ir niūrią muziką, taip pat vakarėlius su panašios pasaulėžiūros jaunimu, o ten apsvaigusi vapaliodavo apie mirtį bei savižudybes. Vika į gimnaziją ateidavo plaukus nusidažiusi juodai ir piktai iš padilbų žvelgdavo į bendraamžius.
Pranašingi juokai
Neda Račkauskaitė nebuvo V. Vaitiekaitytės draugė. Greičiau atvirkščiai. Vika nepatikliai šnairavo į Nedą, kartą netiesiogiai net pagrasino, todėl Agnė ir klausė, ką draugė pametusi pas „piktąją šizę“. Atrašiusi, kad paprasčiausiai pasirinksianti „pletkų“, atsisveikindama N. Račkauskaitė Agnei juokais parašė šiandien būsianti nužudyta. Humoro jausmo nestokojanti Agnė pasiūlė mirties proga dailiai apsirengti. „Jei kas, aš mėgau baltas rožes, – baigė susirašinėti Neda. Tada išjungė kompiuterį, įšoko į juodus džinsus ir užsimetė juodą striukę. Močiutei, kuri tomis dienomis gyveno tėvų bute, ji pasakė iš draugų grįšianti vakare ir išskubėjo į miestą.
Juokaudama apie savo mirtį ir baltas laidotuvių rožes Neda net neįtarė, jog iš tiesų išpranašavo savo mirtį – jau po trejeto valandų jos nebebus...
Motinos nuojauta
Nedos motina Dalia Račkauskienė teisme liudijo, kad dukros dingimo dieną ji su savo vyru, tolimųjų reisų vairuotoju Vytautu Račkausku, buvo išvykę į užsienį. Kad 17 metų dukra neliūdėtų namie viena, D. Račkauskienė buvo paprašiusi savo motinos Bronislavos pagyventi jų bute ir palaikyti anūkei kompaniją.
Liepos 14-ąją sutuoktiniai Račkauskai jau važiavo namo. D. Račkauskienė kas kelios valandos skambino Nedai ir labai sunerimo, kai po pietų dukra nustojo atsiliepti. Moteris nedelsdama paskambino savo motinai ir paprašė ko nors imtis.
Močiutė nuskubėjo į artimiausią prekybos centrą papildyti savo mobiliojo telefono sąskaitos. „Eidama į parduotuvę pastebėjau dvi tamsiai apsirengusias merginas su dviračiais. Jos vežė kažkokius maišus. Vėliau, atskleidus nusikaltimą, supratau, kad, be abejonės, mačiau savo anūkės žudikes, vežančias paslėpti jau sudorotą, supjaustytą Nedos kūną... Tik tada man ne tai rūpėjo“, – jaudindamasi teisme pasakojo žilagalvė nužudytosios močiutė.
Kliedesiai internete
Pasak tėvų, jųdviejų vienturtė Neda niekada nelakstė į klubus, neprapuldavo vakarais, todėl dar prieš parvažiuodama į Lietuvą Nedos motina telefonu sukėlė giminaičius bei Nedos draugus ant kojų. Jau po vidurnakčio žmonės kreipėsi į policiją.
Grįžusios namo D. Račkauskienės miegas, žinoma, neėmė. Kompiuteryje ji patyrinėjo, su kuo internetu bendravo dingusi dukra.
„Aš pakraupau „Facebook'e“ pamačiusi, kad Nedos bendramokslė V. Vaitiekaitytė internete platina filmuką, kaip ji skrodžia gyvą varlę, – liudijo D. Račkauskienė, kuriai netekus vienturtės dukros rimtai pašlijo sveikata. – Giriasi mėgstanti skausmą, kapinėse gėrusi, kol nugriuvusi. Žodžiu, kliedesiai“.
Baugino skalpeliais
Motina prisiminė ir keistą incidentą, nutikusį pusmetį prieš tragediją. Neda motinai papasakojo, jog pernai vasarį gimnazijoje per pertrauką V. Vaitiekaitytė pasikvietė N. Račkauskaitę pasikalbėti.
Pirmiausiai Vika parodė dėžutę naujų skalpelių ir pridūrė, kad jais su malonumu paskerstų visus priešus bei „tuščius žmones“. Po to Viktorija ėmė kamantinėti, kas Nedą sieja jų bendraklasiu Jonu Tamučiu. N. Račkauskaitė su juo žiemą buvo trumpai draugavusi, bet kai charakteriai nesutapo, o vaikinas nepasiklausęs iš Nedos piniginės pasiskolino 20 litų, draugystė nutrūko. Tuomet prie J. Tamučio priskreto V. Vaitiekaitytė. Per tą pokalbį ji Nedai bandė vaidinti pavydo priepuolį, bet, išgirdusi, kad Neda į jos kavalierių nebepretenduoja, su savo skalpeliais pasitraukė.
Tačiau ir J. Tamutis veikiai pasitraukė ir nuo V. Vaitiekaitytės – pradėjo draugauti su geriausia jos drauge Viktorija Lietuvninkaite, kuri irgi garsėjo ne itin stabilia psichika. Ši gimnazistė irgi mėgo rengtis ir dažytis plaukus juodai, į kūną vertis auskarus – jų turėjo dešimtis. Laisvalaikiu V. Lietuvninkaitė kūrė primityvias eiles apie mirtį, fotografavo save arba peilius, ištepliotus kraujo spalvos pomidorų pasta. Savo kūrybą platino internete ir pasirašinėjo Fobijos pseudonimu, tad jai veikiai prilipo tokia pravardė.
Mėgavosi nuogybe
Kartą V. Lietuvninkaitė internete išplatino nuotraukas, kuriose ji buvo nusifotografavusi nuoga. Tiesa, be galvos, bet lengvai atpažįstama iš specifinių tatuiruočių. Iki valiai pasijuokę bendraamžiai apie tai pranešė klasės auklėtojai, o pastaroji – V. Lietuvninkaitės motinai. Bet kas iš to – duktė pareikalavo motinos nesikišti į jos privatų gyvenimą, ir tiek.
„Akistatos“ žiniomis, abi Viktorijos buvo praradusios emocinius ryšius su namiškiais, juos šokdino ir šantažavo. Dėl pelnytų priekaištų abi moksleivės keldavo isterijas, grasindavo nusižudysiančios, tad abiejų motinos puoselėjo viltį, kad ilgainiui dukros išaugs, ateis į protą.
Tačiau įvyko atvirkščiai. Nesiliaudamos nuolat kalbėtis apie mirtį, veikiamos tablečių ir alkoholio kokteilio, kurį abi mėgo, Vika su Fobija galutinai pasiklydo tarp savo juodų makabriškų kliedesių ir tikrovės.
Naikino priešingybę?
Taigi galiausiai abi juodosios draugės sumanė... ką nors nužudyti! Tam būtų tikęs jas abi metęs J. Tamutis, bet merginos vyruko juk neįveiktų, tad buvusio kavalieriaus kandidatūrą atmetė.
Tada V. Vaitiekaitytė su V. Lietuvninkaite nutarė sunaikinti Nedą. Už ką? Atrodo, kad jiedvi pačios nelabai žino. Gal dėl to, kad Neda buvo abiejų Viktorijų priešingybė. Negerianti kapinėse iki apsivėmimo, nerūkanti, nekliedinti apie mirtį, puikiai sutarianti su tėvais, mėgstanti linksmą muziką, turinti daug draugų.
Teisme abi žudikės pareiškė parodymus duosiančios paskutinės, kai bus išklausyti visi liudytojai. Tad prokurorui beliko paskelbti kaltinamąjį aktą. Jį skaitant salė sėdėjo nuščiuvusi.
Nustatyta, kad iš pradžių V. Vaitiekaitytė su V. Lietuvninkaite Nedą kvietė į kažkokį apleistą „bunkerį“, kur tikriausiai būtų iki valiai pasimėgavusios krauju ir kankinimais. Tačiau N. Račkauskaitė pareiškė ten neisianti. Tada Vika su Fobija Nedą atsiviliojo į laikinai ištuštėjusį V. Vaitiekaitytės močiutės butą, esantį Šiauliuose, Tilžės gatvėje. Pamelavo parodysiančios gražių auskarų, o vietoj jų pasidėjo žudymo bei pjaustymo įrankius...
Kraupi egzekucija
Kai apie trečią valandą popiet Neda įėjo į pragaištingąjį butą, V. Vaitiekaitytė jai ant galvos užmetė maišą, ir abi Viktorijos ėmė bendramokslę daužyti per galvą. Kas buvo toliau, kraupu būtų net rašyti... Galiausiai abi išgamos skalpeliais, peiliais ir pjūklu Nedai nupjovė galvą, o kūną supjaustė dalimis.
Nežinia, ką jaunosios kraugerės planavo toliau, nes kelis žmogienos gabaliukus... pasidėjo į šaldytuvą.
Likusias kūno dalis abi žudikės sudėjo į plastikinius maišus, dviračiais išvežė į dykynę prie Nedos tėvų daugiabučio ir išmėtė pakrūmėse. Taip pasistengė, kad rankos ir dalis kūno taip ir liko nesurasta.
Melagingos žinutės
Nužudytosios draugė Gintarė V. teisme papasakojo, kaip žmogžudės slėpė savo nusikaltimą. Liepos 14-osios vakare jiedvi iš Nedos telefono Gintarei pasiuntė žinutę, kad atseit Šiauliuose, Gegužių gatvės 21-ajame name, esąs „plotas“, tad atseit Neda einanti į „satanistų vakarėlį“. Netrukus Gintarė gavo dar vieną žinutę: neva tame bute geriantys ne satanistai, o vieni „skinai“ (agresyviu elgesiu garsėjantys skustagalviai nacionalistai).
Žudikės naiviai tikėjo, kad žinutės apgaus artimuosius, tačiau nuvykę prie to Gegužių gatvės namo artimieji rado tik parduotuvę. Įtarimai, kad Vika bei Fobija meluoja, stiprėjo. Vos po paros V. Lietuvninkaitė palūžo ir motinai viską prisipažino. Pakraupusi moteris nedelsdama dukrą nuvežė į policiją. Ši moteris jau liudijo ir teisme, tik jos prašymu tai vyko už uždarų durų.
Belieka laukti abiejų žudikių parodymų – juos, tikėtina, jiedvi duos spalį. Kol kas teisiamųjų motinos ir advokatai bando teismą paveikti privačiomis psichiatrų pažymomis, kad ir V. Vaitiekaitytė, ir ypač V. Lietuvninkaitė, esančios nepakaltinamos psichinės ligonės. „Akistata“ būtinai apie tai dar papasakos.
