Automobilio priežiūra – tai ne tik išlaidos kurui, bet ir visos eksploatacinės išlaidos. Tai yra itin plati sąvoka, ji apima automobilio registraciją, techninę apžiūrą, draudimą, tepalus, filtrus, diržus(guoliukus) ir jų keitimą, padangas. Taip pat važiuoklės ir kitų mazgų tikrinimas, valytuvai, plovikliai, plovimas ir pan. Todėl visai nenuostabu, kad realiai bendros statistinio automobilio naudojimo išlaidos yra dvigubai didesnės, nei išlaidos kurui – pagal apytikslį skaičiavimą, vienas pravažiuotas 7-10 metų kompaktiško automobilio kilometras kainuoja nuo 0,50 iki 0,68 Lt.
Tačiau vis dar prisimenami ekonomikos sąstingio laikai šiek tiek pakoregavo automobilininkų įpročius. Vieni pradėjo mažiau važinėti, o kiti sugeba taupyti net ir automobilių priežiūros sąskaita. Tai viena iš naujesnių tendencijų. Lietuva – senų automobilių kraštas, bet anksčiau akivaizdžių piktybinės nepriežiūros pėdsakų buvo galima pastebėti tik retame parduodamame automobilyje, „nujoti“ automobiliai pasitaikydavo rečiau. Dabar tai jau tampa tendencija.
„Čia praėjusio sunkmečio atgarsiai ir grimasos. Tiesiog yra tokia tendencija, kad žmonės mažiau dėmesio skiria automobilių priežiūrai. Aš dažnai tvarkau automobilius, kuriuos turguje įsigiję žmonės atvaro man smulkiam remontui, todėl šias tendencijas tikrai pastebiu. Anksčiau Lietuvoje naudotos mašinos buvo vertinamos bent dėl pusėtinos priežiūros, o dabar jau mačiau daugybę mašinų, kurių buvę šeimininkai net nesivargino keisti tepalų. Ir aš tai puikiai suprantu – kam investuoti į brangius tepalus, kokias nors smulkesnes pakabos gumas ar dar kažką, jei po metų žadi automobilį parduoti. Faktiškai tai yra savotiškas automobilinis sadizmas, bet jis pagrįstas elementariu išskaičiavimu“, – sako automobilių remonto specialistas Žydrūnas Janušauskas.
Nekeisti tepalai – infarktas varikliui
Variklio alyvos dabar dažniausiai nekeičia tie automobilininkai, kurie perka senus automobilius kokiems metams, ir bando šį laiko tarpą pravažinėti kuo mažiau investuodami į savo automobilį. Logika tokia – kam keisti tepalus kas 10-15 tūkst. kilometrų, jei pravažiavus 20 tūkst. kilometrų mašina bus išleista „į marčias“. „Seni ir nekeisti variklio tepalai yra pagrindinė motoro prasto tepimo priežastis, ypač ekstremaliomis sąlygomis – tokiomis kaip šaltas oras ar aukšti variklio sūkiai, tolimos ir ilgos kelionės.Tuomet kala kompensatoriai, greičiau dyla variklis. Taip pat kaupiasi nuosėdos, apsineša vidinės detalės, pasitaiko kad užstringa tepaliniai žiedai ir variklis pradeda deginti tepalus. Seni tepalai esant šaltam orui pasidaro tirštesni ko pasakoje sunkiau kuriasi automobilis, padidėja kuro sąnaudos." – pasakoja automobilių meistras.
Pasak specialisto, tokių „taupymo eksperimentų“ kaina yra didelė – variklio resursas nereguliariai keičiant tepalus gali sumažėti net kelis kartus. O sutaupyti per kelis neatliktus tepalų keitimus pavyktų kokius 300 litų. O tai tikrai nėra daug.
Tepalų kokybei jautrūs yra ne tik patys naujausi motorai. Kartais problemų gali kilti ne tik laiku nepakeitus tepalų, bet ir pabandžius naudoti kokius nors pigesnius tepalus, o ne tuos, kuriuos primygtinai rekomenduoja gamintojas. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia – štai kad ir lietuvių mėgstamas „E46“ serijos „BMW“ yra itin jautrus tepalų kokybei. Šiems automobiliams tinka tik visai skysta 0W-30 ar 5W-40 sintetinė alyva, kuri be viso to atitinka gamyklinius reikalavimus LL-98, LL-01 ir LL-04.
Kiekvienam varikliui – savi reikalavimai
Alyvos kokybę nusako keletas kriterijų, tokių kaip klampumo klasė ir alyvos kokybė. Ant kiekvienos tepalo pakuotės rasite šiuos duomenis, tereikia juos žinoti ir į juos atkreipti dėmesį. Paprasčiausia automobilio tepalus keisti atsižvelgiant į automobilio gamintojo reikalavimus, tačiau bendras tendencijas ir principus žinoti tikrai ne pro šalį kiekvienam automobilininkui.
„Svarbiausias alyvos eksploatacines savybes ir tinkamumą konkrečiam varikliui apibrėžia kokybės klasė pagal API („American Petroleum Institute“) eksploatacines grupes ir klampos indeksas pagal SAE („Society of Automotive Engineers“) klasifikaciją. Šie du indeksai yra pagrindiniai kriterijai renkantis alyvą. Pavyzdžiui, pagal API nurodytą eksploatacinę grupę ir kokybės klasę galima nustatyti kokiam variklio tipui (pirmoji raidė: S – benzininiams; C – dyzeliniams; jei alyva universali – žymima dviem raidėm, pvz., SF/CC– pirmosios raidės nurodo, kad alyva rekomenduojama naudoti benzininiame variklyje, o antrosios rodo kad alyvą galima naudoti ir dyzeliniame variklyje) ir kokio amžiaus konstrukcijai konkreti alyva yra tinkamiausia.“ – pasakoja inžinierius Mantas Pilkis.
Nepamirškite paskirstymo dirželio
Pasak specialistų, tradicinė taupymo vieta – paskirstymo dirželiai. Jau tampa įprasta, kad po metų automobilį parduoti žadantis žmogus šios diržo nekeičia ir važinėja rizikuodamas brangiai remontuoti variklį. Kartais ši rizika pasiteisina, nes šio diržo keitimas, ypač su krūva guolių – gana prabangi procedūra.
„Jei jūsų automobilis pirktas ne naujas – paskirstymo diržą pasikeisti privalu. Automobilių pardavėjai dažnai rašo ar teigia kad ką tik pakeisti visi dirželiai ir filtrai, bet mes patariame būtinai pasitikrinti ar tai tiesa, niekada neaišku ar keistas tik pagrindinis diržas, ar keistas kartu ir įtempimo guolis, koks diržas uždėtas, koks guolis, koks diržo įtempimas.“ – sako automobilių meistras Ž. Janušauskas.
Blogiausia, kai taupoma saugumo sąskaita
Retas mūsų vairuotojas skiria dėmesio ir lėšų profilaktinei stabdžių sistemos priežiūrai. Daugelis vairuotojų niekada nėra keitę stabdžių , bet šie automobilininkai dažnai restauruoja stabdžių sistemos komponentus, kenčia nuo kaistančių ratų, dėl stringančių stabdžių, ir net neįtaria kad jų automobiliuose stabdžiai jau nėra efektyvūs. „Tai ne kokia tuščia teorija. Nekeičiamas stabdžių skystis absorbuoja drėgmę, todėl stabdžių sistemos dalys rūdija iš vidaus, genda guminės detalės, pasidengia apnašomis stūmokliukai, galop jie pradeda sunkiau judėti ir striginėja. Seniausiai keistas stabdžių skystis prie minusinės temperatūros ypatingai keičia savo savybes – stabdžių pedalo kietumas pakinta, stabdžių efektyvumas ženkliai sumažėjęs. Paprastai sakant, tai yra pavojinga.“ – sako inžinierius M. Pilkis.