Latvių-lietuvių pieno karo aidai. Ar ragausime Briuselio pienelį?
Kainos Lietuvoje per didelės
Pieno gaminių kainų didėjimas 6 % Lietuvoje 2007 metų vasaros pabaigoje sukėlė didel5 vartotojų susirūpinimą. Konkurencijos taryba, vykdydama tyrimą dėl maisto produktų kainų kilimo, spalio mėnesį atliko dokumentų ir duomenų poėmius stambiausiose šalies pieno produktų gamybos bendrovėse.
2007-12-28 Konkurencijos taryba pranešė baigusi tyrimą dėl pieno supirkimo ir perdirbimo veikla užsiimančių ūkio subjektų bei šių ūkio subjektų asociacijos veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams. Atlikto tyrimo išvadose siūloma pripažinti, kad ūkio subjektai – Lietuvos pienininkų asociacija „Pieno centras“, AB „Kelmės pieninė“, UAB „Kelmės pieno centras“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, UAB „Modest“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“, AB „Žemaitijos pienas“ ir AB „Vilkyškių pieninė“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, kuriuo draudžiami visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. Galutinį nutarimą Konkurencijos taryba priims gavusi šių ūkio subjektų atsakymus į jiems pateiktas išvadas ir išklausiusi tyrimą atlikusių pareigūnų argumentus.
Kainos Latvijoje per mažos
Priešingai minėtam aukščiau, lietuviški pieno gaminiai Latvijos rinkoje 2007 m. kėlė didelį vartotojų ir pieno gamintojų pasitenkinimą. Jie pigesni ir kokybiškesni už latviškus. Lietuviai brangiai perka pieno žaliavą Latvijoje ir pienininkams moka daugiau nei latvių pieno perdirbėjai. Čia nepatenkintos latvių perdirbėjų bendrovės, kurios jaučiasi pralaiminčios konkurencinę kovą rinkoje.
Latvijos perdirbėjus nudžiugino Lietuvos konkurencijos tarybos pranešimas. Latvijos pienininkų centrinė sąjungos (toliau - LPCS) valdybos pirmininkas Arvīds Ušča vakar 2008.01.08 pateikė pareiškimą: „Atsiradus šiam Lietuvos konkurencijos tarybos pranešimui, pasitvirtino ir LPCS įtarimai dėl tokio kartelio buvimo ir jo įtakos Latvijos pieno gamybos ir perdirbimo rinkai. Anksčiau LPCS jau ne kartą atkreipdavo visuomenės ir informacijos priemonių dėmesį į Lietuvos pieno perdirbėjų įmonių veiklą Latvijoje dėl galimai sąmoningai kuriamo Latvijos pieno gamybos ir perdirbimo rinkos deformavimo, kuomet pienas Latvijoje perkamas žymiai didesne kaina, nei vidutinė kitų Europos Sąjungos valstybių, įskaitant Lietuvos, kaina. Tokia veikla, esant ir taip aukštos infliacijos aplinkybėms, žymiai pabrangino vietinių gamintojų pieno produktų kainas, sumažino jų konkurencingumą tačiau palengvino kaimyninės valstybės (Lietuvos) įmonių produktų realizavimą Latvijoje.“
Pasak A. Uščos - „1. Kartelis, labai tikėtina, apribojo Latvijos pieno perdirbimo įmonių gaminių eksportą į Lietuvą; 2. Galima prognozuoti, kad pieno supirkimo kainų augimas nebebus toks spartus kaip ligi šiol, ar net sumažės; 3. Gali būti, Lietuvoje pieno supirkimo kainos buvo sąmoningai išlaikomos mažos palyginti su Latvija būtent dėl kartelio ir minėtų bendrovių susitarimo.“
Pienas neatpigs
Jei kartelinis pieno perdirbimo įmonių susitarimas Lietuvoje bus įrodytas, baudos bendrovėms gali siekti 10 proc. metinės apyvartos. „Pieno žvaigždžių" ir „Rokiškio sūrio" pernykštės pajamos sudaro daugiau kaip pusę milijardo litų, todėl baudos joms teoriškai galėtų siekti daugiau nei 50 mln. Lt. Tačiau, kaip yra sakęs Konkurencijos tarybos vadovas Šarūnas Pajarskas, tiesiogiai sumažinti kainų įmonės nebus priverstos.
Patys perdirbėjai kaltinimus griežtai neigia – ir dėl susitarimų, ir dėl per didelių kainų ir dėl per mažų kainų.
Statistikos departamentas skelbė, kad pienas ir jo produktai pabrango net 6 procentus. Tai daug ar mažai? Žvelgiant plačiau, pieno paklausa visame pasaulyje 2003-2007 metais didėjo. Pieno trūksta ir todėl kainos kyla. JAV žemės ūkio departamentas dar 2007 kovą pateikė prognozes, kad pieno kainos iki rudens pakils 9 procentais. 2006 metais pasaulinės pieno kainos buvo 28 JAV doleriai už 100 kg, o 2007 m. lapkritį – 60 JAV dolerių. Europos pieno taryba (European Milk Board) pranešė, kad 2007 m. rugpjūtį-rugsėjį pieno žaliavos kainos kilo Airijoje - 12 % (100% per metus), Vokietijoje - 10%, Liuksemburge -12,5%.
Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis nurodo: „Visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami“. Tačiau 6 straipsnis numato ir išimtį - „jeigu susitarimas skatina techninę ar ekonominę pažangą arba pagerina prekių gamybą ar paskirstymą ir taip sudaro galimybes vartotojams gauti papildomos naudos“.
Ko gero, latvių vartotojai gavo daugiau naudos, nei lietuvių vartotojai.
