Vyčio skulptūros kūrėjai ir monumento gerbėjai jau dvejus metus negali susitaikyti su pralaimėjimu, ir tuo, kad Lukiškių aikštėje „Laisvės kario“ skulptūra greičiausiai nebestovės, mat šią privilegiją gavo kito architekto kūrinys „Laisvės kalva“, kurio maketas kurį laiką jau stovėjo Lukiškių aikštėje ir net buvo išniekintas. Teismo posėdžio pradžią Vyčio šalininkai pasitiko Lukiškių aikštėje.
„Šita siena yra pasityčiojimas. Aš manau, kad ji specialiai buvo statoma, kad mes tokio absurdiško, ciniško projekto nepriimtume. Nes Berlyno sienos pastatymas, valstybės reprezentacinėje aikštėje, reiškia padalijimą, kalėjimo mūras. Nieko jie nelaimėjo. Čia yra falsifikacija. Sufabrikuota. Čia yra gauja raguotų ožių. Ir šitą šūdą, pinigai ten tuos pusę milijono paims ir pasidalins“, – sako Sausio 13-osios brolijos pirmininkas Kasparas Genzbigelis.
Vyčio kūrėjai nori, kad teismas panaikintų memorialo Lukiškių aikštėje“ konkurso rezultatus.
Tačiau vis tik Vilniaus apygardos teismas atmetė skundą, teigdamas, kad architekto Andriaus Labašausko kūrinys atitiko kūrybinių dirbtuvių keliamus reikalavimus. Vyčio kūrėjai nutartį žada skųsti.
„Mes siekiam labai paprastai, kad būtų įgyvendinta tą užduotis, kurią mes vykdėme, prieš visus konkursus. Tai sutvarkytą Lukiškių aikštę su valstybiniu simboliu ir memorialu visų laikų kovotojams atminti“, – pasakoja architektas Gintaras Čaikauskas.
Kultūros paveldo departamento atstovas po sprendimo aiškino, kad memorialas turėtų derėti su reljefu, tai yra išlaikyti jį lygų , o su pastatytomis laisvės kalvomis esą to nebūtų.
„Šiandien jis negali atsirasti, jei nebus pakeisti atitinkami teisės aktai. – Tai jie ir nebus pakeisti turbūt. Tai čia Lietuvoj visko būna, ką aš žinau“, – teigia Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis.
Teismo sprendimą išgirdęs projekto nugalėtojas sako, nutartimi džiaugiasi, o dėl reljefo turi savo argumentą.
„Teisme buvo šitas argumentas ir liudija kultūros paveldo departamentas su savo pozicija, na, bet jų argumentai neįtikino, akivaizdžiai teismo ir mūsų argumentas buvo, kad tai yra skulptūra, ir skulptūra yra statinys pagal Lietuvos statybų techninį reglamentą. O statinys negali būti reljefas“, – kalbėjo „Laisvės kalva“ autorius Andrius Labašauskas.
Taip pat architektas pasakoja jau pavargęs kovoti prieš „Vyčio“ gynėjus, ir konkurse antrą vietą užėmusius „Laisvės kario autorius.“ Anot jo, konkursas laimėtas sąžiningai, ir dabar tiesiog norėtųsi savo kūrybą realizuoti:
„Tai aišku, kad norėtųsi tiesiog studijoje dirbti ir atsiriboti nuo viso šito, bet aš tikriausiai į tokią kovą jau įsivėliau. Ji yra lėta, varginanti, bet jau pradėjau tai reikia ir iki galo.“
„Laisvės kalvą” kūręs arcitektas viliasi, kad naujų kliūčių neatsiras ir memorialas bus užbaigtas per dvejus metus. Tam Kultūros ministerija turėtų skirti pusę milijono eurų. Meninę kalvą sudarys trisdešimt štai tokių segmentų iš plokščių, imituojančių medžių kamienus. Monumentas skirtas pagerbti kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę atminimą.
Daugiau naujienų stebėkite TV3 žiniose:
