Daugėja ir vaikų dienos centruose, kuriuose mažieji gali ir nemokamai pavalgyti, gauti šiltus, dar garuojančius pietus, ir užsiimti popamokine veikla, kuriai skirti lėšų vargstančios šeimos tiesiog neišgali.
Vilnietė senjorė Rasmutė sako, kad parduotuvėje tapo retu svečiu. O gardesnių ar sveikesnių maisto produktų neįperka.
„Vaisiai, daržovės brangūs. O šiaip nusiperki vištą, išsiverdi, dar kažką įsidedi ir beveik savaitę valgai“, – kalba Rasmutė.
Pensija senjorės maža. Todėl džiaugiasi gaunanti kompensacijas už šildymą, elektrą.
„266 eurus gaunu ir vienišo asmens gaunu 32 eurus“, – sako Rasmutė.
Vaikščiojimas kieme – viena iš likusių senjorės pramogų, sako – ir sportas, ir sveikata tuo pat metu, nes nelabai gali sau ko leisti.
„Jau kažkur į koncertus, kažkur jau neišeini. – Tai jūsų kokia pati didžiausia pramoga? – Televizorius“, – pasakoja Rasmutė.
Šalies senolius globojanti Maltiečių organizacija sako, kad išaugusios maisto kainos parduotuvėse, rekordinės elektros sąskaitos, šildymo kainos kaip reikiant padidino ir pagalbos prašančių pensininkų gretas. Bazinių produktų krepšelis susitraukė iki minimumo, todėl žmonės nekantriai laukia juos namuose aplankančių savanorių su lėkšte sriubos ar lauknešėliu.
„Mes vis dar turim senjorus, kaip vieną iš trijų labiausiai pažeidžiamų grupių Lietuvoje, ir senjorai skaičiuoja kiekvieną centą, ir jų krepšelis mažėja“, – teigia Maltiečių generalinis sekretorius Edvinas Regelskis.
O stebina tai, kad išbrangus maisto produktams šalies senjorai jau sunkiai įperka net duoną.
„Poreikis, jis didėja, matom per maistą. Tai tą ir maisto bankas tą patį akcentuoja. Ir pas mus ypač duonos prašo senjorai“, – tvirtina E. Regelskis.
Kad prašančiųjų paramos daugėja, patvirtina ir „Maisto bankas“.
„Praeitais metais vidutiniškai paramą gaudavo apie 160 tūkstančių žmonių, tai šiais metais maisto bankas padeda jau 170 tūkstančio žmonių. 10–12 tūkstančių žmonių padidėjimas yra ženklus“, – sako „Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius.
„Maisto bankas“ išvežioja parduotuvių suaukotą maistą tiek senjorams, tiek vaikams į dienos centrus, tiek kitoms organizacijoms. Dalija maisto paketus žmonėms, kurie atvirai sako negalvoję, kad kada nors reikės prašyti paramos. Bet dabar neturi kito pasirinkimo.
„Padidėjusios maisto kainos, padidėjusios komunalinės išlaidos elektra ir ateinantis šildymo kaštai, ir dar daugelis rugsėjo mėnesį įvardino, kadangi prasidėjo mokslo metai, reikia ruošti vaikus mokslo metams, tai „Maisto banko“ parama tampa labai svarbi, kai gautas maistas leidžia sutaupyti jiems lėšas“, – kalba S. Gurevičius.
Daugiau vaikų po pamokų ateina ir į Vaikų dienos centrus: jie čia gali nemokamai pavalgyti ir gauti šiltus, dar garuojančius pietus.
„Stengiamės suteikti vaikams ir ekskursijas, ir edukacijas, kurių galbūt šeimos ne visą laiką gali sau leisti“, – pasakoja Visų Šventųjų šeimos paramos centro vadovė Veronika Tarasevičiūtė-Šiaulytienė.
Penktokai tiesiai iš mokyklos atžygiavę į centrą ruošia pamokas, pavalgo ir saugiai sulaukia vakaro.
„Iš pradžių pasidarom namų darbus, tada einam gamintis sau pietus, užkandžius. Būna dienos programa kokia nors emocinė, socialinė edukacija. Arba šiaip einam į muziejus. Ką sugalvojam, kas patinka vaikams, kas naudinga“, – kalba socialinis darbuotojas Vilmantas Benesevičius.
Organizacijos, padedančios nepasiturintiems, prašo jas remti. Štai šiandien kaip tik prasideda „Maltiečių sriubos“ akcija.
„Visos akcijos metu mes dar turėsim mažesnes akcijas miestuose. Kur susibūrimo vietose, prie eglučių įžiebimo, maltiečiai taip pat kvies paragauti sriubos ir kartu pabūti, paaukoti ir pabendrauti“, – sako E. Regelskis.
Bendra statistika skelbia, kad šalyje skurdo riziką patiria kas penktas šalies gyventojas.
