Jis yra vienintelis lietuvis „Wolves“ gretose, kuris gavo tokį įvertinimą.
28 metų atakuojančio gynėjo ir įžaidėjo pozicijose galintis žaisti gynėjas sutiko duoti nuoširdų intervių apie darbą su rinktinės vyriausiuoju treneriu Rimu Kurtinaičiu, žaidimą šio sezono Europos taurėje bei pasidalino prisiminimais žaidžiant prieš Balkanų atstovus.
Plačiau – interviu.
Kokie jūsų prisiminimai iš bendro darbo su Rimu Kurtinaičiu?, – paklausėme 40 proc. taiklumu šį sezoną tritaškius metančio snaiperio.
Geri prisiminimai, man pas jį patikdavo dirbti (priminsime, kad K.Žemaitis su R.Kurtinaičiu jėgas suvienijo Vilniaus „Wolves“ gretose 2022-2023 m. sezone, – aut.) Aišku buvo sunku, buvo visko, nes treneris tikrai buvo labai griežtas, bet tas griežtumas davė man naudos. Truputį, kitokį treniravimą patyriau.
Nors tas sezonas man nebuvo asmeniškai lengvas, nes reikėjo persiorentuoti prie visai kitokio žaidimo stiliaus, negu žaizdavau prieš tai, bet labai džiaugiuosi pas jį asmeniškai žaidęs.
Darbo su R.Kurtinaičiu procese aš suprasdavau kokio žaidimo iš manęs reikalaujama, nors pradžioje man nebuvo lengva. Apskritai vertinant aš džiaugiuosi, kad praėjau šio trenerio mokyklą.
Jautėte, kad turite ryšį su dabartiniu Lietuvos rinktinės vyr. treneriu?
Tikrai, manau, turėjome gerą tarpusavio santykį. Aš matydavau, kad treneris manimi tiki, tikisi iš manęs daug ir jis tą sakydavo man asmeniškai. Kitą kartą prastai jausdavausi, kai nevisą laiką išpildydavau trenerio norimą žaidimą iš manęs, tačiau geri epizodai suteikdavo daugiau pasitikėjimo savimi. Man būdavo džiugu, kai matydavau laimingą trenerį po sėkmingų epizodų.
Kalbėjo apie sezoną „Wolves“
Kas jums yra žaidimas Lietuvos rinktinėje?
Už Lietuvą didelė garbė žaisti. Jeigu tik kvies, būsiu sveikas, tikrai visada važiuosiu, padėsiu.
Kaip šį sezoną jautiesi vadovaudamas Vilniaus „Wolves“ atakoms?
Gerai jaučiuosi, aišku, šį sezoną aš mažiau vadovauju atakoms, nes esu pasislinkęs į atakuojančio gynėjo poziciją, tai mažiau tenka to kamuolio įsivarynėti ar vadovauti kokiam nors deriniui, bet visko būna. Stengiuosi išnaudoti save toje pozicijoje, kur esu.
Šiuo metu komandoje yra geras mėnesio laiko periodas, tai labai džiugu, kad ir komanda laimi ir asmeniškai sekasi demonstruoti stabilų žaidimą. Viskas juda nebloga linkme, demonstruojame tikrai gero lygio intensyvumą šį sezoną. Laukiame sugrįžtant A.Kulbokos, kuris dar labiau turėtų sustiprinti mūsų rotaciją.
Kuo pasižymi dabartinio tavo trenerio Alessandro Magro treniruotės? Ar yra daug skirtumų nuo jūsų buvusių trenerių?
Taip, skiriasi kažkokie pratimai, filosofija, bet kadangi dabar turime varžybas kas tris-keturias dienas, tai iš esmės treniruočių per daug ir neturime, jos būna supaprastintos, sutrumpintos. Pasikartojame derinius penki prieš nulį ir žaidžiame penki prieš penkis.
Taip pat treniruotės metu dėliojame įvairius kontūrus tiek gynyboje, tiek puolime. Treneris A.Magro reikalauja puolime greito judėjimo, kad neužlaikytume kamuolio, nors ne visada taip gaunasi, bet jis to reikalauja iš mūsų. O gynyboje, vėlgi, turime agresyviai gintis.
Mažiukai turi pasitikti kamuolį, spausti, nes treneriui labai patinka, kai mes patys, sakykime, įsimušinėjame iš užtvarų, iš jų išlendame. Tokie, sakyčiau, pagrindiniai italų specialisto akcentai.
Jūsų komanda gerai puolime dalijasi kamuoliu, matome joje daug komandinių veiksmų: ar jau tapote tikra komanda, kuri siektų šio sezono aukščiausių tikslų?
Be abejo, kai esame labiau įvairiapusiški, tada varžovams sunkiau gintis. Kol kas tie puolimo lyderiai pas mus gana du aiškūs ir stabilūs. Prie jų prisijungia ir Jogis (Matas Jogėla, – aut.), ir tas pats Tre‘Shawnas Thurmanas, Marekas šiandien irgi nuostabias rungtynes sužaidė (priminsime, kad pokalbis vyko po spalio 29 d. rungtynių, kuriose „Wolfes“ sutriuškino „Besiktas“, – aut). Sakykime, tikrai turime tų ginklų ir įvairiapusiškumo.
Aptarė laukiančius varžovus atrankoje
Kalbant apie gynybą. Kaip ją subalansuoti tiek, kad puolimo talentas nusvertų gynybos spragas? Ar turite tam instrumentų?
Noras ir energija, sakyčiau, yra svarbiausia. Aišku padeda, tas didesnis kūnas ir fizinės sąvybės, bet iš esmės, vis tiek, tie, kurie, galbūt, esą šiek tiek žemesni, ar tai fiziškai ne tokie stiprūs turi noru, energija ir pastangomis tą visą gynybą lipdyti. Tada mes tikrai galime būti joje geri. Mes tikrai instrumentų tam turime.
Artėja rinktinių langai, dvejos rungtynės prieš Šiaurės Makedoniją. Ar jums praeityje teko žaisti prieš buvusios Jugoslavijos atstovus? Kuo pasižymi jų žaidėjai ar atsimenate įsimintinesnių varžybų akimirkas prieš juos?
Kol kas labai įsimintinų varžybų patirti neteko. Galbūt 2022 m. Europos čempionate prieš Slovėniją, o klubiniame lygmenyje prieš tą patį Belgrado „Partizan“ teko žaisti, bet kažko įsimintino negaliu pasakyti.
Turėtume laukti šilto priėmimo iš jų pusės, triukšmingos salės, nes varžovai, turbūt, bus fiziški, tokie, vadinami, „kirviai“, kitąkart ir su jais niekada nėra lengva žaisti.
Galbūt, sakyčiau, kitąkart to talento nėra, kai kuriose jų komandose per daugiausiai, bet jie savo noru, energija ir užsivedimu tai atstoja. Nuo seno mūsų istorijoje būdavo sunku su rinktinėmis iš Balkanų žaisti.
Kaip jūs manote, ar dėl R.Kurtinaičio tiesmuko kalbėjimo, griežtumo atsiras tokių žaidėjų, kurie nesutiks prisijungti prie rinktinės per pagrindinius čempionatus?
Ne, nemanau. Aš iškart kažkaip labai atmečiau šią teoriją. Važiuoji ne dėl trenerio, o atstovauti Lietuvai, kad kažką pasiektum, laimėtum ir būtų po karjeros kažką prisiminti. Sakyčiau neturėtų būti tokio mąstymo, kad treneris griežtesnis, ar dar kažką, ir dėl to aš nevažiuosiu į rinktinę.
Aš tikrai nemanau, jog bus tokių žaidėjų. Jei tik visi bus sveiki ir kviečiami tai, manau, visi važiuos. Juk visi nori tą Lietuvos krepšinį prikeltį į tą lygį, kur jis ir turi būti.
Teksto autorius Mantas Aliukonis.
