Žiauriais nusikaltimais pagarsėjusių Kauno Daktarų byloje – netikėtumai: prasidėjus kaltinamųjų gynėjų baigiamosioms kalboms netikėtai paskelbta, jog nuo teisėsaugos ėmė slapstytis eilinis gaujos smogikas Arūnas Šimėnas, geriau žinomas Kiškos pravarde.
Nors šią savaitę prasidėjus Daktarų teismo procesui Klaipėdos apygardos teisme plačiai pasklido žinia apie nuo policijos pareigūnų besislapstantį, praeityje tris kartus teistą A. Šimėną (gim. 1973 m.), tačiau vis dar nematyti jo pavardės ieškomiausių šalies nusikaltėlių sąraše.
Policijos departamento interneto svetainėje „Policija.lt“ oficialiai skelbiamoje devynių labiausiai ieškomų įtariamųjų asmenų lentelėje su fotografijomis galima pamatyti vis dar ieškomiausiais laikomus 1991-ųjų vasarą Medininkų pasienio poste skerdynes surengusius tris Rusijos piliečius ir keliomis žmogžudystėmis įtariamą Romą Zamolskį, pravarde Zamas. Nors pareigūnai skelbia, kad viso labo tai nėra išsamus bėglių sąrašas, tačiau Kiškos pravarde pagarsėjusio kauniečio tarp jų ir nepastebėjau.
Kiška papustė padus
Šią savaitę po trijų mėnesių pertraukos vykusiame Daktarų teismo procese uostamiestyje paskelbta, kad A. Šimėnas, kuriam buvo paskelbta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir prievolė periodiškai registruotis Kauno Žaliakalnio policijos komisariate, paslaptingai dingo nuo liepos vidurio.
Prieš tai vykusiame teismo posėdyje visiems kaltinamiesiems valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras pasiūlė bausmes. A. Šimėnui pasiūlyta 13 metų nelaisvės bausmė.
Jis Daktarų gaujoje ėjo žemiausias pareigas – buvo priskirtas jaunimo „brigados“ – Šampaninių „torpediniams“ vyrukams, kurie dažniausiai mušdavo arba kitaip „skausmindavo“ garsiausios Kauno gaujos šulams neįtikusius žmones ar saviškius.
„Vasara buvo atostogų metas. Kai sugrįžau į darbą, gavau krūvą pranešimų, tarp jų ir apie A. Šimėno dingimą. Kreipiausi, kad Kauno Žaliakalnio policija jį surastų, – „Akistatai“ kalbėjo Daktarų teismo posėdžiams pirmininkaujantis Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Zigmas Pocius. – Kodėl jis taip pasielgė? Sunku paaiškinti tokio jo keisto elgesio motyvus. Iš kai kurių jo aplinkos žmonių teko girdėti, kad jam kažkas nutiko su smegenėlėmis. Tad neaišku, ar jis Lietuvoje, ar ne. Kadangi ši byla yra tokios apimties ir dydžio, todėl nėra kada jos stabdyti, ir mes dirbame toliau“.
Teismas nutarė paskelbti A. Šimėno paiešką, jam skirtą kardomąją priemonę pakeisti į suėmimą, o jo bylą atskirti ir nagrinėti tada, kai kaunietis bus surastas.
„Akistatos“ žiniomis, sprendimas Daktarų gaujos byloje turėtų būti paskelbtas ateinančių metų pradžioje.
Stebino elgesiu
„Neatmesčiau, kad A. Šimėno jau nėra gyvųjų tarpe. Jį paprasčiausiai galėjo kažkas „užversti“, arba jis pats galėjo pakelti prieš save ranką, kadangi pastaraisiais mėnesiais buvo labai nestabilios būsenos“, – taip žinią apie Kiškos dingimą „Akistatai“ komentavo vienas iš 16 Daktarų gaujos bylos kaltinamųjų.
Anot nenorėjusio prisistatyti pašnekovo, A. Šimėnas pastarąjį pusmetį stebino savo pernelyg keistu elgesiu. Ne kartą iš teismo posėdžių Klaipėdoje į Kauną važiuodamas su buvusiais draugais vienoje mašinoje jis stebindavo keleivius, kai nei iš šio, nei iš to vienas pradėdavo šnekėtis su savimi.
Buvusių draugų teigimu, užsiregistravęs internautų pamėgtame socialiniame tinklapyje „Facebook“ Kiška pasikvietė į draugus vieną šiuo metu dažniausiai žurnalų viršeliuose ir vakarėlių galerijose pozuojančių aukštuomenės gražuolių iš Vilniaus. Netrukus kaunietis viešai prisipažino ją mylįs, tačiau, neapsikentusi tokio pernelyg liguisto keisto gerbėjo dėmesio, netrukus nuolatinė aukštuomenės puotų dalyvė pašalino Kišką iš savo gausaus įžymių draugų sąrašo.
Remiantis patikimų šaltinių iš Daktarų aplinkos pasakojimu, prieš keletą metų dar gyvendamas Jungtinėse Amerikos Valstijose A. Šimėnas Lukiškėse kalinčiai Daktarų gaujos žvaigždei Henrikui Daktarui atsiuntė Bibliją. Kalbėta, kad šis po menkiausią siūlelį išardęs Šventąjį Raštą, taip mėgindamas jame aptikti įmantriausių šnipinėjimo įtaisų. Tačiau netgi nieko nesuradęs vis tiek liūdnai atsiduso, kadangi iš tolimoje šalyje gyvenančio senų laikų bičiulio tikėjosi sulaukti ne storos religinių tiesų knygos, o siuntos su amerikietiškais gardėsiais.
Gyveno už Atlanto
Kai 2007-aisiais legendinė Kauno Vilijampolės senoji gvardija ėmė byrėti pasklidus kalboms, jog buvę jos nariai ėmė bendradarbiauti su senus kauniečių nusikaltimus atskleidusiais Kriminalinės policijos biuro pareigūnais, A. Šimėnas buvo vienas pirmųjų Daktarų veikėjų, kurį mūsiškiai pareigūnai antrankiais surakintą parsivežė iš tolimojo užsienio.
Daugiau kaip dešimtmetį Kiška gyveno Amerikoje. Jo paskutinė gyvenamoji vieta deklaruota JAV, Ilinojaus valstijoje, Batavijos mieste. 2010 metais kovo 15-ąją Federalinio tyrimų biuro agentai, sulaukę rašto iš Kriminalinės policijos biuro Vilniuje, netrukus Čikagoje sulaikė A. Šimėną. Jis į Lietuvą parvežtas lygiai po 2 mėnesių.
„Aš niekur nesislapsčiau – dirbau, gyvenau toje pačioje vietoje. Jei būčiau norėjęs, tai būčiau pasislėpęs. Aš skambinau teisėsaugos pareigūnams, jie manęs klausė, kada grįšiu į Lietuvą. Supratau, dėl ko jie man turi klausimų, bet juk taip nėra paprasta sugrįžti. Galbūt man reikėjo į visa tai pažiūrėti rimčiau“, – per vieną pirmųjų apklausų policijos tyrėjams kalbėjo A. Šimėnas. Teisėsaugininkams Kiška aiškino, kad Amerikoje turi žmoną ir vaiką, dirbo vairuotoju ir vienoje statybos kompanijoje.
Kiška geranoriškai atskleidė visas jam žinomas aplinkybes, todėl tų pačių metų rugpjūčio pabaigoje jam ikiteisminis tyrimas Daktarų gaujos byloje nutrauktas dėl senaties. Tačiau jis policijos tyrėjams nebuvo vienas iš pačių vertingiausių liudytojų, kuris galėjo būti geriausiai informuotas apie visas Daktarų atstovų vidinio gyvenimo ir veiklos smulkmenas. Kur kas vertingesni šiuo požiūriu buvo artimiausioje H. Daktaro aplinkoje ilgus metus buvę ir vėliau taip pat sutikę atsiverti gaujos senbuviai.
Teisme keitė parodymus
A. Šimėnas per Daktarų bylos tyrimą pasakojo, kad maždaug 1993–1994 metais dalyvavo mikroautobuso su treningais pagrobime ties pakaunėje esančia Neveronių gyvenviete, kelių prabangių automobilių nuvairavime, vienos bendrovės pastato padegime Panerių gatvėje, Kaune.
„Seniai“ mums nurodydavo, ką reikia padaryti, pavogti, pagrobti ar apiplėšti, ir paduodavo pinigus, taip vadinamą „dolią“ kiekvienam „už darbą“ ir pagal tokią schemą mes perduodavome pinigus į Daktarų gaujos „abščiaką“, – 2010 metų gegužę policijos tyrėjams prasitarė Kiška.
Taip pat jis smulkiai dėstė, kad 1994-ųjų vasarą tuomet veikusio „Vilijos“ restorano sporto salėje savo akimis stebėjo, kaip buvo smarkiai mušamas Arvydas Mučinskas, pravarde Mačialka. Po to jis buvo pervežtas į Jonavoje esantį mišką, pasmaugtas ir užkastas. Anot A. Šimėno, toks nužudymas galėjo būti surengtas todėl, kad Mačialka turėjęs meilės romaną su Kęstučio Martuzevičiaus, pravarde Šampaninis, žmona.
Tačiau pernykščių metų spalį liudijęs Daktarų teisme A. Šimėnas netikėtai ėmė keisti savo parodymus. Pastebėta, kad stengėsi kuo mažiau minėti H. Daktaro vardą. „Tyrėjas buvo kalbesnis negu aš. Lengva ranka pasirašiau apklausos protokolą. Jeigu būčiau to nepadaręs, būčiau ir aš garde. Tame, kas užrašyta, yra melo, bet ne viskas netiesa“, – taip prieš metus Klaipėdos apygardos teisme kalbėjo Kiška.
TIK FAKTAI
Daktarų gaujos nariai niekada nebuvo labai jau sėkmingai nuo teisėsaugos besislapstantys kriminalinio pasaulio veikėjai.
Po 9 slapstymosi mėnesių 2009 metų rugsėjo 5 dieną H. Daktaras sulaikytas Bulgarijoje, vaizdingoje Juodosios jūros pakrantėje esančiame Kranevo kurorte. Jis buvo sulaikytas kaukėtų bulgarų kovinės grupės pareigūnų, kai su sūnumi Enriku Daktaru ir prieglobstį suteikusiais vietos gyventojais užsuko į avienos patiekalų restoraną.
Neoficialiai kalbama, kad H. Daktaro slapstymosi vieta paaiškėjo pasinaudojus šiuolaikinėmis technologijomis. Besislapstydamas jis neiškentė ir susisiekė su artimaisiais. Netrukus su žmona Ramute Daktariene ėmė susirašinėti kompiuteriu, bendrauti internetu per „Skype'ą“. Kaip spėjama, prieš lemtingąją sūnaus Enriko kelionę su šaldytais cepelinais iš Kauno į Bulgariją jo mašinoje slapčia buvo įtaisytas palydovinis įrenginys, o pagal šio skleidžiamus signalus buvo nustatytas maršrutas ir H. Daktaro buvimo vieta.
2011 metų birželį Šampaniniu pravardžiuojamas K. Martuzevičius buvo sulaikytas Didžiosios Britanijos sostinėje Londone, Batersio rajone. Trejus metus nuo teisėsaugos besislapsčiusiam K. Martuzevičiui pareikšti įtarimai dėl dviejų Daktarų gaujos narių nužudymų, taip pat dėl priklausymo nusikaltėlių gaujai, ginkluoto apiplėšimo, šantažo ir vagystės.
„Kadangi su Didžiąja Britanija visada pasitaiko nemažai bėdų ir nervų sprendžiant ekstradicijos klausimus (mat yra visiškai skirtinga ir gerokai keblesnė įtariamųjų ar kaltinamųjų išdavimo Europos Sąjungai tvarka), todėl K. Martuzevičius iki šiol yra laikomas Anglijos belangėje. Tačiau jis neišvengs teismo Lietuvoje, nes jo atžvilgiu byla bus išskirta“, – „Akistatai“ kalbėjo patikimas šaltinis iš Policijos departamento.
Spalio 19-ąją sukanka 25 metai, kai tuometinis sovietinės Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė pirmuosius nuosprendžius Daktarų gaujai. Dėl masinių pirmųjų verslininkų, lapių augintojų apiplėšimų H. Daktaras buvo nuteistas kalėti 8 metus, Ričardas Ganusauskas-Ganusia – 10 su puse metų, Antanas Nemanys – 10 metų, Jonas Vizgirdas-Haltas – 9 metus, Arvydas Vaičiūnas-Limpukas – 9 metus, Vidmantas Siaurusevičius-Siauras – 8 metus, Rimvydas Žilinskas-Taisonas – 7 metus, V. Česonis bei V. Vaišnoras – po 6 metus.
Jau tais laikais H. Daktarui ištikimi liko tik R. Žilinskas ir V. Siaurusevičius, o visi likusieji sutiko bendradarbiauti su tuometinės kriminalinės milicijos darbuotojais. „Jie (bendrininkai, – red. past.) visi primokyti Vidaus reikalų ministerijos darbuotojų. O šie nori mane specialiai pasodinti. Mano vardas – Henrikas Daktaras – kažkodėl visiems kelia neapykantą, todėl VRM darbuotojai mano bendrus privertė duoti parodymus prieš mane“, – 1987-aisiais prieš teismą stojęs ir pirmąsyk filmuojamas nacionalinės televizijos korespondentų sakė H. Daktaras.
