Minėtas įvykis užfiksuotas 2023 m. gruodžio 12 d. – tuo metu į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas panaudojo tarnybinį šaunamąjį ginklą, dėl ko žuvo įvykio vietoje buvusi moteris.
Netrukus po įvykio, policija išreiškė palaikymą policininkui, nors tuo metu įvykio detalės nebuvo gerai žinomos – ikiteisminis tyrimas buvo tik pradėtas.
„Policijos vadovybė visokeriopai palaiko pareigūnus, kurie vakar, gindami save ir medikus, panaudojo šaunamąjį ginklą ir nukovė agresyvią, peiliu juos puolusią ir sužalojusią moterį“, – kitą dieną savo „Facebook“ puslapyje pranešė Lietuvos policija.
Visuomenininkai situaciją vertino skirtingai – štai blogeris Skirmantas Malinauskas feisbuke rašė, jog pareigūnai ir taip dažnai bijo naudoti šaunamąjį ginklą, o ir šiuo atveju buvo laukta iki paskutinio momento.
„Esu ne kartą rašęs ir net epizodą daręs apie tai, kad Lietuvos policijos pareigūnai bijo naudoti ginklus ir todėl dažnai pavojingose situacijose žalojami ar nužudomi patys, jau nekalbant apie pavojų aplinkiniams.
Šiąnakt Vilniaus rajone nušauta pareigūnus ir medikus su peiliu puolusi moteris, kuri prieš tai sudaužė medikų automobilį. Policijos vadovybė teisinasi, pažvelgiau į komentarus, dauguma žmonių piktinasi "kaip taip buvo galima šauti į ligonį?".
Galvoju, ką tokie žmonės rašytų, jei toks ligonis su peiliu užsuktų pas juos ar sutiktų kur nors gatvėje grįžtančius jų vaikus, o gal kieme apdaužytų jų automobilį?
Beje, ir šį kartą sužalotas pareigūnas. Kitaip tariant, laukta iki paskutinio momento ir tik tada naudotas ginklas“, – rašė S. Malinauskas.
Tuo tarpu VšĮ „Psicihikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė stebėjosi, jog policininkui prireikė paleisti net penkis šūvius į moterį, kuri tuo metu galėjo neadekvačiai elgtis dėl patirto distreso.
„Nušauti žmogų penkiais šūviais, kuris, kaip atrodo, patyrė stiprų psichikos distresą, ir elgėsi agresyviai, demonstruoja milžinišką sisteminę problemą.
Moteris ginkluota peiliu ir kastuvu prieš tiek pareigūnų ir paramedikų?
Ar policijos pareigūnai turi gebėjimų ir žinių, kaip tokiose situacijose elgtis ir tinkamai bendradarbiauti su psichikos sveikatos specialistais? Kokias priemonės tokiose situacijose yra prieinamos? Ne kovinės, o socialinės, psichologinės, medikamentinės?“, – feisbuke rašė K. Levickaitė.
Prokuratūra pareigūną kaltina nužudymu
Netrukus po įvykio pradėtą ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba, tyrimui vadovaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui.
Tyrimo metu nustatyta, kad tą dieną Vilniaus apskrities VPK pareigūnų ekipažas gavo Operatyvaus valdymo skyriaus pranešimą apie moters keliamą grėsmę greitosios medicininės pagalbos brigados medikams.
Apie 14.50 val. atvykę į privataus gyvenamojo namo kiemą Vilniaus rajone, policijos pareigūnai sutiko ten jų laukusią greitosios medicininės pagalbos brigadą, kuri informavo apie moters elgesį ir jos sveikatos būklę. Į iškvietimo vietą atvyko ir antras policijos ekipažas. Maždaug po 10 min. nuo atvykimo buvo panaudotas tarnybinis šaunamasis ginklas. Medicininė pagalba nukentėjusiajai buvo pradėta teikti nedelsiant, tačiau dėl patirtų sužalojimų sunkumo ji mirė įvykio vietoje.
Kaltinamajame akte nurodoma, kad, siekdamas sulaikyti asmenį pareigūnas neišnaudojo visų jo turėtų galimybių veikti kitaip, klaidingai įvertino būtinosios ginties situaciją ir panaudojo šaunamąjį ginklą nesant neišvengiamo pavojaus jo ar kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, todėl moters žūtis kvalifikuotina kaip nužudymas.
Dėl to pareigūnui pareikšti kaltinamai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje.
Už nesunkų nusikaltimą – mirties bausmė?
Kaip minėjome, byla buvo tik perduota teismui, kaltinamasis aktas dar nebuvo pagarsintas. Tad advokatas Romualdas Matonis naujienų portalui tv3.lt komentavo, jog kol kas anksti daryti kategoriškas išvadas dėl tolimesnės teismo eigos.
„Nežinant faktinių aplinkybių, daryti kategoriškas išvadas būtų klaidinga“, – teigė R. Matonis.
R. Matonis akcentuoja, jog policininkai turi pareigą ginti save ir kitus – visgi advokatas abejoja, ar šiuo konkrečiu atveju buvo išnaudotos visos galimybės.
„Kai susiklosto kažkokia pavojų kelianti ar teisinė, ar gyvenimiška situacija, apsispręsti laiko yra labai mažai. Tiek įstatymas, tiek bendražmogiškas leidžia suvokti, kad reikia ginti ne tik save, bet ir kitus. Man atrodo dažnai visuomenėje lieka neatsakytas klausimas – ar nebuvo kitos išeities?“, – svarstė R. Matonis.
„Jeigu pasitiki savo jėgomis, žinai teisinį reguliavimą (kada galima ir negalima panaudoti ginklo), viskas yra ok. Vienas priešas yra labai trumpas laikas, leidžiantis apsispręsti. Kitas - galbūt ne visada tinkamas pareigūno ar pasieniečio teisinis ar psichologinis paruošimas. Tai yra dvi sąlygos, iš kurių nei viena nėra mažiau svarbi. Abejones kelia kita aplinkybė – ar nėra tyčia ar netyčia piktnaudžiaujama lengviausios išeities ieškojimu“, – pridūrė advokatas.
R. Matonis taip pat primena, jog pasipriešinimas pareigūnui visgi yra nesunkus nusikaltimas, taip numatoma BK. Tad gyvybės atėmimas – kraštutinė priemonė.
„Nereikia užmiršti, kad pasipriešinimas policininkui yra nesunkus nusikaltimas. Ne todėl kad aš taip manau, o nes baudžiamasis įstatymas jį priskiria prie nesunkių nusikaltimų. Jeigu žmogus dėl to netenka gyvybės, tas policininkas jam paskiria mirties bausmę“, – kalbėjo R. Matonis.
Anot R. Matonio, savigynos atvejais teisme būtina įrodyti, jog nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.
„Truputį neramina tai, kad nors įstatyme parašyta, jog tokiu atveju galioja būtinos ginties taisyklės, bet aš matau, jog sprendžiant bylas, kyla klausimai ar žmogus veikė būtinosios ginties ribose. Jo klausiama, ar jis adekvačiai priešinosi, kodėl sudavė tris kartus, gal būtų užtekę dviejų kartų, kodėl nepabėgai, ar tas pavojus buvo realus.
Žmogui ima galva suktis – kitą kartą ne tik kad policininkas bijos iššauti, bet ir kiekvienas mūsų turime atsistoti, pusvalandį pagalvoti, paskambinti advokatui, išklausyti kokios yra būtinosios sąlygos imtis gynybos ir tik tada ieškoti pagalio, akmens ar kito ginklo ir žiūrėti, neduok Dieve nesuduosi smūgiu per daug“, – pasakojo R. Matonis.
Tad pasak R. Matonio, ir policininko gynėjams reikėtų galvoti, kaip įrodyti būtinosios ginties sąlygas.
„Jeigu tu netiesiogiai skiri mirties bausmę, tai būk geras laikykis ir tų sąlygų, kurios galioja ir paprastam žmogui, kuomet jis yra užpuolamas ir nori pretenduoti į būtinosios ginties institutą, o ne paprasčiausiai – man taip atrodo, vadinasi būtina šaudyti. Vėlgi, nekalbu apie kažkurį specifinį atvejį – gal ten tikrai nebuvo kitos išeities“, – kalbėjo advokatas.
G. Černiauskas: „Įstatyme aiškiai pasakyta“
Advokatas G. Černiauskas Eltai anksčiau teigė, jog teisėsauga neretai asmens gynybos veiksmus sulygina su puolančiojo veiksmais, tai yra traktuoja, jog gintis reikėtų tokiais panašiais būdais kaip ir yra puolama.
Teisininko manymu, tokia samprata neatitinka realių situacijų. Pašnekovas svarsto, jog policijos pareigūno, mirtinai Vilniaus rajone sužeidusio moterį, situacija galėjo būti būtent tokia.
„Esmė tokia, kad nužudymo atveju labai dažnai traktuojama, kad gynyba turi būti tolygi puolamiesiems veiksmams, kas iš principo yra neteisinga. Jeigu man dūrė ir aš tuo metu galiu tik durti atgal, nesužalodamas daugiau. Jeigu mano gyvybei grėsmės nėra nuo, tarkime, tokio veiksmo, tai mano savigynos tikslais panaudotas šaunamasis ginklas sukėlė didesnes pasekmes ir yra traktuojamas kaipo arba būtinosios ginties peržengimu, arba nužudymu.
Iš principo įstatyme aiškiai pasakyta, kad aš turiu teisę ginti save, savo sveikatą, taip pat aplinkinius asmenis, turtą, o tai reiškia, kad, jei priešingos pusės veiksmai yra agresyvūs ir keliantys pavojų gyvybei, šiuo atveju – moteris buvo agresyviai nusiteikusi, ginkluota peiliu, puolė – panaudodamas ginklą stresinėje situacijoje, dažnai gali pataikyti ten, kur tikrai nenori. Juo labiau, kad kūnas juda, negali tinkamai nusitaikyti, iššauti taip, kad asmenį tik sustabdytumei, yra labai sudėtinga“, – dėstė advokatas.
G. Černiauskas akcentavo suprantantis policijos poziciją ginti savo kolegą. Anot jo, būtina prisiminti, kad teisėtus pareigūnų reikalavimus reikia vykdyti, o jei asmuo jų nevykdo, yra agresyvus, gali būti panaudotas ir tarnybinis šaunamasis ginklas.
„Manau, kad policija šiuo atveju visiškai teisingai užstoja pareigūną dėl to, kad kiekvienas pilietis pirmiausiai privalo paklusti teisėtiems policijos nurodymams ir, jeigu yra komanda „sustoti“, „pakelti rankas“ ir panašiai, jei nevykdomos tos komandos, o atliekami puolamieji veiksmai, kurie gali sukelti pavojų ir gyvybei, ir sveikatai tiek pareigūnui, tiek ir aplinkiniams, tai pareigūnas turi teisę panaudoti priemones, tame tarpe – ir ginklą, kad galima būtų agresyviai nusiteikusį, neadekvačiai besielgiantį asmenį sustabdyti“, – kalbėjo teisininkas.
Policija vėl išreiškė palaikymą pareigūnui
Po prokuratūros žinios apie teismui perduotą bylą policijos generalinis komisaras R. Požėla išreiškė palaikymą kaltinimų sulaukusiam pareigūnui.
„Esu įsitikinęs, kad pareigūnas vykdė duotą priesaiką – ginti kiekvieną pilietį, kuriam gresia realus pavojus ir šaunamasis ginklas buvo paskutinė priemonė, saugant save ir medikus nuo realios grėsmės. Pareigūnas nebus paliktas vienas – ir toliau užtikrinsime tiek teisinę, tiek kitą pareigūnui reikalingą pagalbą, siekdami apginti jo teisėtus interesus, užtikrinti kokybišką gynybą Vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų nustatytais pagrindais“, – teigė R. Požėla.
Dėl prokuratūros sprendimo policininkui pateikti kaltinimus nustebo ir pareigūnų profesinės sąjungos. Lietuvos policijos profesinė sąjunga skelbė, jog visuomenė turi sukrusti, nes policininkai, bijodami panaudoti ginklą tais atvejais, kai neišvengiama būtinybė, gali jų tiesiog neapginti. Profsąjunga siūlė pareigūnams eiti dirbti be ginklų, nes dėl ginklo panaudojimo jie gali atsidurti teisiamųjų suole.
„Taip, mes siūlome tokį sprendimą, nes jeigu kitą kartą kuriam nors policininkui teks panaudoti ginklą, kad apgintų žmonių gyvybes ar apsaugotų jų sveikatą, jis gali taip pat gali būti teisiamas. Po tokių sprendimų, esu tikra, policininkai bijos naudoti ginklą ir tai neabejotinai atsisuks prieš visuomenę. Policininkai ginklų naudojimu nepiktnaudžiauja, jaučia didžiulę atsakomybę, o šūviai į žmogų – itin reti, tik iškilus didžiulei grėsmei kitiems žmonėms ar patiems pareigūnams. esant išskirtinai sudėtingai situacijai ir todėl prokuratūros kaltinamasis aktas – smūgis tiek policijos bendruomenei, tiek visuomenės saugumui“, – sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.
Kaip minėjome anksčiau, tai ne pirmas atvejis kuomet Lietuvos policija užstoja moterį nušovusį pareigūną – tai policija padarė ir dieną po lemtingos nakties. Advokatas Romualdas Matonis tokią reakciją vadina neatsakinga.
„Reakciją reikia vadinti neatsakinga. Kalbėti apie tokius įvykius abstrakčiai, išeinant iš diskusijų apie teisę naudoti šaunamąjį ginklą, tai yra neatsakinga. Tie kalbėjusieji matyt nežinojo faktinės situacijos, bent jau tikrai negalėjo taip greitai atlikti teisinių aplinkybių vertinimo“, – sakė R. Matonis.
„Tik išgirdus sakyti, kad esi teisus ar neteisus, kai aplinkybės tikslinamos daugelį mėnesių – tai neapgalvota. Niekuomet nesakau, kas yra teisus, kol neįsiteisėja galutinis teismo sprendimas“, – pridūrė advokatas.
